Tarptautiniame Darbo lankstumo indekse, vertinančiame šalių darbo santykius reglamentuojančius įstatymus, Lietuva šiemet užima 14-tą vietą. Pernai buvome 15-oje, užpernai – 27-oje vietoje. Iš viso vertinama 41 šalis, priklausanti Europos Sąjungai bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Trečius metus iš eilės tarptautinį Darbo lankstumo indeksą, sudaromą remiantis Pasaulio banko duomenimis, pristato Lietuvos laisvosios rinkos institutas su užsienio partneriais.
„Po ryškaus šuolio aukštyn prieš porą metų priėmus naują Darbo kodekso redakciją, šiemet pokyčių, kurie keistų Lietuvos balus Darbo lankstumo indekse, nevyko. Vienu laipteliu aukštesnę poziciją lėmė tik tai, kad žemyn nukrito iki šiol Lietuvą lenkusi Italija. Bendrame ES ir EBPO valstybių kontekste pagal daugumą kriterijų Lietuva vis dar išlieka per vidurį. Indekse kilti aukščiau neleidžia tai, kad pas mus didesnės nei daugelyje šalių išeitinės kompensacijos, didesni privalomi priedai už viršvalandžius, darbą nakties metu ir poilsio dienomis, nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbo vietą atleidžiamam darbuotojui, kai jo funkcija tampa perteklinė“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė.
Darbo lankstumo indeksas rodo, kad daugiausia laisvės tartis darbuotojams su darbdaviais yra JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Airijoje. Šiose šalyse lanksčiausiai reguliuojamos terminuotos sutartys, priedų dydžiai už nestandartines darbo valandas, leidžiama lanksčiai tartis dėl viršvalandžių, darbo nakties metu ir per poilsio dieną.
Griežčiausiai darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra Prancūzijoje, Liuksemburge ir Meksikoje. Anot ekspertų, tyrimas rodo, kad pokyčiai darbo rinkoje vyksta greičiau nei keičiasi ją reguliuojantys įstatymai.
„Keičiasi užimtumo formos, darbuotojai tampa mobilesni. Kaip pastebi Europos Komisija, tai sukuria lankstesnio reguliavimo poreikį. Darbo santykius reguliuojantys įstatymai turi būti tokie, kad nepakištų kojos ir ekonomikos lėtėjimo metu – tokiomis aplinkybėmis lankstumas tampa ypač svarbus. Deja, dažnai darbuotojų apsauga pateisinami ypač griežti reguliavimai, kurie gali turėti priešingą poveikį – mažinti šalies konkurencingumą, kartu ir investicijas. Tik investicijos ir verslo plėtra sukuria naujas darbo vietas, didina darbuotojų atlyginimus, gerina kitas darbo sąlygas ir stiprina darbuotojų derybines galias“, – tyrimo rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas Darbo lankstumo indeksą sudarė kartu su partneriais Lenkijoje, Estijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje pagal Pasaulio banko metodologiją ir kasmet skelbiamus „Doing Business“ duomenis. Indekse vertinama apie 30 Pasaulio banko renkamų darbo santykių reguliavimo rodiklių: darbo laiko, samdos ir atleidimo taisykles numatančių įstatymų.Darbo lankstumo indeksą skaityti ir parsisiųsti galima čia.
