Vieno Darbo biržos projekto dalyvių prieš keletą metų paklausiau – „Ką rinktumėtės, 300 eurų atlyginimą ar 300 eurų pašalpą?“. „Jūs gal juokaujat? 300 eurų tai išvis ne atlyginimas, tikrai geriau pašalpa“. Nebuvo nei vienos kitokios nuomonės. Su tokia pačia situacija esu susidūrusi ir viename Lietuvos pasienio miestelyje, kur didžioji dauguma vienuoliktokų planuoja gyventi iš pašalpų. Supratimas, kad pinigai atsiranda iš oro, skatina išlaikytinio mentalitetą ir yra tikriausiai didžiausia grėsmė ne tik taip galvojantiems, bet ir visai Lietuvai.
Niūrusis mokslas
Tai, kad pinigai sukuriami tik darbu yra tik vienas svarbesnių ekonomikos principų. Kaip ir tai, kad ištekliai yra riboti. Būtent dėl to ekonomika dažnai pavadinama niūriuoju mokslu. Filosofą Tomą Karlailą ją taip pakrikštyti įkvėpė demografijos tyrinėtojo Tomo Maltuso hipotezė – žmonių kiekis auga greičiau nei maisto kiekis. Todėl žmonijai gresia badas ir išnykimas. Nors istorija parodė, kad Maltusas klydo, bet ekonomika neigiamos pravardės taip ir neatsikratė. Šiandien ji niūri, nes verslas užgožia gamtą, nes robotai atima darbus iš žmonių, nes išvis reikia dirbti, o uždirbtų pinigų vis tiek neužtenka. Bet už viso to slypi tas pats ir vienintelis faktas – žemės, oro, laiko, energijos, daiktų ir viso kito kiekis yra baigtinis ir ribotas. Jų niekada nebus užtenkamai visų norams patenkinti.
Išteklių ribotumas aktualus visiems, net ir patiems turtingiausiems. Juos spaudžia norai ir negalėjimas jų visų išpildyti, ir jie turi rinktis. Trūksta laiko visiems sumanymams įgyvendinti, žmonės nėra tobuli ir galiausiai jie yra mirtingi.
Ekonomika nuolat primena šią nepatogią tiesą, bet kam piktintis tuo, kas neišvengiama? Verčiau stengtis išnaudoti savo laiką, energiją, pinigus ir kitus dalykus – geriausiai kaip tik įmanoma. Tiems, kas šios pamokos neišmoko – pasaulis atrodo niūri vieta. Žinantiems – tai galimybė padaryti jį mažiau niūriu.
Variklis – gebėjimas kurti
Kiti klausia – jei viskas taip ribota, kodėl gyvenam vis geriau? Dėl paties svarbiausio faktoriaus – žmogaus gebėjimo kurti.
Pirmieji telefonai informaciją perduodavo variniais laidais. Todėl prasidėjus masinei telefonizacijai – vario paklausa labai išaugo. Pakilo vario kaina ir žmonės ėmė jaudintis, kad liks be telefonų, nes laidų visiems neužteks. Kas nutiko išties? Išaugusi vario kaina – pastūmėjo vario išgavėjus atrasti naujų vario gavybos šaltinių. Dar daugiau – tai paskatino sukurti varinių laidų pakaitalą – optinius kabelius.
Begalinių norų susidūrimas su ribotais ištekliais yra pažangos variklis. Tokių sprendimų matymas – verslininkiško mąstymo bruožas. Žmogus supranta savo bei aplinkos ribotumą ir jį mažina – mokosi, stato lėktuvus, kuria vaistus, užsiima genų inžinerija ir daro kitus stebuklingus dalykus. Ir kai pagalvoji – kaip kažkam žiūrint į smėlį galėjo šauti mintis iš jo pagaminti kompiuterio procesorių? Stebuklas ir ne kitaip.
Kaip save disciplinuoti ir prisiimti atsakomybę už tai, ko sieki ir pasiekei?
Gali padėti žinojimas kito svarbaus ekonomikos principo, ką ekonomistai vadina alternatyviosiomis sąnaudomis. Pavyzdžiui, visi žino, kad neįmanoma vienu metu ir mokytis, ir miegoti. Pasirinkęs vieną, prarasiu alternatyvą.
Ekonomiškai teisingi arba racionalūs veiksmai yra tie, kurie veda link tikslo. Tačiau priemones tikslams pasiekti kiekvienas renkasi pagal savo supratimą. Alternatyviosios sąnaudos labai svarbios ir mąstant apie tai, už ką balsuoti, kokiais politiniais siūlymais kliautis. Dažnai girdime pažadus kelti mokytojų atlyginimus, didinti pensijas. Kiek kartų girdėjote, kad tai reikš ir mokesčių kėlimą arba atlyginimų, pavyzdžiui, policininkams mažinimą?
Žinoma, net ir dirbantiems, didmiesčiuose gyvenantiems ir valdžios išlaikytiniais tapti neplanuojantiems būna šauna geniali mintis – kodėl centrinis bankas negalėtų prispausdinti daugiau pinigų? Padėtume ir mokytojams, ir jaunoms šeimoms, paskatintume vartojimą, pakeltume ekonomiką.
Dėl paprastos priežasties. Pinigų istorija rodo, kad už kiekvieno „bank note“ – turi būti atitinkama suma aukso, kurią jis atstovauja. O už aukso – knygos, batai, paslaugos ir kitos darbu sukuriamos gėrybės.
Kaip gauti pinigų, kur juos išleisti, imti paskolą ar taupyti, už ką balsuoti – visą tai kasdien sprendžia ir tie, kurie apie ekonomikos principus nėra girdėję. Ir nieko katastrofiško daugumai nenutinka. Bet ekonominis mąstymas gali būti kaip liniuotė, padedanti atskleisti socialines iliuzijas ir pasiekti tikslų. Ir į vandenį galima šokti, nemokant plaukti. Tik tarp tų, kurie taškosi, laukdami pagalbos ir tų, kurie užtikrintai juda kranto link yra esminis skirtumas.
Pasitikrink savo ekonomikos žinias! LRT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas kovo 25 d. Visus kviečia laikyti Nacionalinį ekonomikos egzaminą. Registracija ir informacija čia: www.ekonomikosegzaminas.lt
