Privertusi mokyklas itin greitai persiorientuoti prie nuotolinio mokymo, pandemija iš dalies parodė, kokie ateities iššūkiai laukia tiek mokyklų, tiek kitų mokymosi įstaigų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė, ekonomikos vadovėlio autorė Marija Vyšniauskaitė sako, kad pritrūkus gyvo bendravimo, vienintelė išeitis – balanso ir naujų mokymosi formų paieškos.
Nors 41 proc. pedagogų mano, kad nuotolinis mokymasis yra efektyvesnis, trečdalis sutinka, kad virtualios mokymosi priemonės labiau įtraukia jaunuolius. Vis dėlto, kaip rodo „Tamo“ apklausa, iššūkių kelia mokinių galimybės naudotis technologijomis, išaugęs pedagogų krūvis ir stresas bei mokinių motyvacija.
„Virtualus mokymasis atneša labai daug gerų dalykų, pavyzdžiui, galima mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose iš garsiausių dėstytojų, Nobelio premijų laureatų, dar daugiau, tai galima daryti visiškai nemokamai. Buvo netgi kalbų, kad galbūt ateityje fizinės mokyklos nebereikės, kad ateitis – virtualios mokyklos, pasaulinis virtualus universitetas.
Vis dėlto realybė pasirodė daug sudėtingesnė. Pavyzdžiui, psichologai kalba apie tai, kad gyvo bendravimo trūkumas sukuria nepataisomą žalą. Mokiniai, mokydamiesi virtualiai daug įgūdžių neįgyja vien dėl to, kad negali bendrauti tarpusavyje. Apklausos rodo, kad labiausiai mokiniams trūksta klasės draugų ir fizinės veiklos. Su problemomis susiduria ir mokytojai – kaip išlaikyti autoritetą, atkreipti į save dėmesį, susitvarkyti ne tik su technologijomis, bet ir su patyčiomis. Tai yra nauji ir labai svarbūs iššūkiai, todėl svarbu šias patirtis aptarti, klausti mokinių, kaip jie jaučiasi“, – sako švietimo ekspertė.
Vis dėlto, M. Vyšniauskaitė vardija ir teigiamus virtualaus mokymosi aspektus – mokiniai suprato, kad jie patys yra atsakingi už savo mokymąsi ir niekas kitas. Persikėlus mokytis prie kompiuterio ekranų, vaikai turėjo išmokti labiau planuoti laiką, atlikti užduotis, kai už nugaros nestovi mokytojas.
Švietimo ekspertė atkreipia dėmesį, kad ieškant balanso tarp virtualaus ir gyvo mokymosi reikia nepamiršti ir kitų labai kardinalių pasaulio pokyčių. Į klases ateina ir ketvirtoji revoliucija, vis svarbesnis tampa dirbtinis intelektas.
„Šimtai milijonų darbo vietų pasikeis radikaliai dar iki 2030-ųjų, 85 proc. darbų, kuriuos žmonija dirbs po dešimties metų, šiandien dar neegzistuoja. Vis daugiau dalykų jau šiandien atlieka kompiuteris, todėl turime iš naujo įvertinti žmogiškąjį intelektą ir ugdyti tai, kur mes esame pranašesni. Tikriausiai ir švietimo ateities nereikėtų susiaurinti iki technologinio pokyčio. Turime suprasti gyvo bendravimo svarbą, pasitelkti psichologiją, ugdyti socialines kompetencijas“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas su Nacionaline švietimo agentūra spalio 28 dieną, trečiadienį, organizuoja nemokamą nuotolinę konferenciją „LINK balanso: virtualus ir gyvas mokymasis“. Konferencija skirta mokytojams, ir kitiems besidomintiems švietimo aktualijomis. Joje bus diskutuojama apie švietimo ateitį, balansą tarp virtualaus ir gyvo mokymosi, jungtis tarp mokyklos ir pasaulio.
Registruotis galima čia: https://forms.gle/eU3yccLiZSFFJBRe6
Visa programa: https://bit.ly/2ZWNF5m
