Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai stebi ir vertina valdžios iniciatyvas, kiekvieną savaitę pristatome jas Žinių radijo laidos „Ekonomika šiandien“ rubrikoje „Stebime valdžią“.
Kritikuojame
Vyriausybėje pristatyti pirminiai biudžeto planai rodo, kad kitų metų biudžeto deficitas sieks 5 proc. Neseniai Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo patvirtinti papildomi pakeitimai už beveik 632 mln. Eurų, kurie palikti toliau svarstyti naujajai Vyriausybei. Siūlymai įvairiausi – milijonai didesniems darbo užmokesčiams, savivaldybėms, savo apygardose esantiems objektams ir panašiai. Tokie papildomi Seimo narių siūlymai neapibrėžtumo bei prognozuojamos rekordinės valstybės skolos laikotarpiu neatspindi tvarios ir atsakingos viešųjų finansų krypties. Todėl prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus svarbu atsigręžti į kertinius principus – valstybės funkcijų ir išlaidų tikslingumą, realistišką išlaidų planavimą, poreikių ir strateginių tikslų balansavimą.
Kritikuojame
Siekiama pakeisti valstybinės žemės nuomos žemės ūkio tikslais tvarką – įvesti balų sistemą neatsižvelgiant į jau sudarytas ir galiojančias nuomos sutartis. Naująja tvarka siekiama sudaryti sąlygas jauniesiems, pradedantiesiems bei nedidelius žemės plotus valdantiems ūkininkams plėsti nuomojamus plotus. Tačiau toks siūlymas pažeidžia asmens, jau teisėtai valdančio valstybinį sklypą, teisėtus lūkesčius, kadangi nuomos sutartys bus keičiamos atbuline tvarka bei nebus atsižvelgta į asmens jau atliktas investicijas gerinant sklypo būklę. Šias problemas išspręstų spartesnis valstybinės žemės privatizavimas, taip užtikrinant efektyviausią žemės sklypo panaudojimą bei priežiūrą.
Abejojame
Teikiami du įstatymo projektai, tikslinantys paramos nuo COVID-19 nukentėjusiems tvarką. Pirmasis keičia išmokų mokėjimo laikotarpį savarankiškai dirbantiesiems, kurie yra pripažinti nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos. Jiems išmokas norima mokėti tik karantino laikotarpiu, o ne dar du mėnesius po jo kaip nustato dabartinė tvarka. Antrasis numato Sodros įmokų atidėjimo supaprastinimą įmonėms, nustatant paramą teikti tik karantino metu. Tam, kad paramos priemonės pandemijos metu būtų taiklios, visuomenė ir sprendimų priėmėjai turėtų gauti pirmosios bangos paramos teikimo apibendrinimą ir esamos situacijos įvertinimą.
Pritariame
Pateiktas nutarimo projektas, kuriuo nurodoma, kaip atlikti naujo profesijos ribojimo arba jo pakeitimo proporcingumo vertinimą. Proporcingumo vertinimas turėtų būti atliekamas prieš teikiant svarstyti teisės aktą bet kurioje srityje. Tai kuri prisidėtų prie kokybiškesnės bei atsakingesnės teisėkūros.
Kritikuojame
Seime kartu su kitų metų Sodros biudžetu teikiamos ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Pensijų indeksavimo mechanizmas naudoja septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkio formulę, pagal kurią pensijos indeksuojamos tik tuo atveju, jei nustatytų metų atlyginimų ir BVP prieaugis yra teigiamas. Atsisakant neigiamo BVP saugiklio pensijų didinimas nebėra pagrįstas sąsaja realia ekonomikos padėtimi bei Sodros pajamomis. Būtent to buvo siekiama numatant pirmines pensijų indeksavimo sąlygas, todėl pati formulė praranda esmę.
Taip pat, Seime svarstomas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas. Dabar dirbantieji pagal darbo sutartis už sveikatos draudimą moka beveik 7 procentus savo algos, o savarankiškai dirbantieji – apie 7 procentus nuo tų metų mėnesinės minimalios algos. Tačiau valstybė už savo draudžiamus asmenis tokią pat dalį moka nuo užpraeitų metų minimalios algos, kuri yra mažesnė nei praeitų ar einamųjų metų.Valstybės draudžiamų asmenų sveikatai išleidžiama ne mažiau nei vidutiniam apdraustajam, o biudžeto įmokos padengia tik dalį išlaidų, todėl nenuostabu, kad sveikatos apsaugai lėšų nuolat trūksta.
Kritikuojame
Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritariama Koncesijų įstatymo pakeitimui. Siūloma įtvirtinti nuostatas, leidžiančias savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius koncesijų atveju. Toks pakeitimas paneigtų pačią koncesijos idėją, skelbiančią, kad su verslu susijusią riziką reikia patikėti tam, kas turi daugiausia kompetencijos ją suvaldyt, tai yra – verslui. Toks leidimas savivaldybės sudaryti vidaus sandorius su jų valdomomis įmonėmis yra prieštaringas. Be to, šis siūlymas tik didintų savivaldybėms opią problemą – korupcijos ir nepotizmo vyravimą.
Nepritariame
Naujai priimtas Civilinės saugos įstatymas įpareigoja įmones kaupti būtinųjų apsaugos priemonių rezervą. Tokią pareigą turi ne tik valstybinės įstaigos, bet ir visi privatūs ūkio subjektai nepriklausomai nuo sektoriaus. Paminėtina, kad būtinas rezervas pareikalaus nemažų ir sunkiai prognozuojamų išlaidų, kadangi pasibaigus apsaugos priemonių galiojimo laikui jas būtina pakeisti naujomis, o dirbtinai didinant apsaugos priemonių paklausą gali padidėti ir jų kainos.
