Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti subsidiarią rangovo atsakomybę. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, siūlymas įtvirtinti rangovo pareigą apmokėti samdomo subrangovo algas yra nepagrįstas ir perteklinis.
Subsidiarią rangovo atsakomybę visų darbuotojų – tiek komandiruojamų, tiek dirbančiųjų nuolatos – atvejais atliekant darbus statybų sektoriuje svarstoma įtvirtinti Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-489.
Karolina Mickutė.
„Subsidiari rangovų atsakomybė reikštų, kad konkreti statybų įmonė, pasamdžiusi kitą įmonę padėti įgyvendinti projektą, prisiimtų ir jos su darbo užmokesčiu susijusius įsipareigojimus, – aiškino K. Mickutė. – Tuo atveju, jei subrangovas neišmokėtų darbo užmokesčio savo darbuotojams, tą padaryti privalėtų rangovas.“
Projekto iniciatoriai šį projektą grindžia Europos Sąjungos direktyva. Ja siekiama numatyti didesnę apsaugą tik komandiruojamiems, o ne visiems darbuotojams. „Tokiu atveju perteklinis ir direktyva neprivalomas reguliavimas, kaip siūloma Projektu, turi būti traktuojamas kaip nauja iniciatyva, kuri turi būti pagrįsta ir proporcinga, taip pat privaloma vertinti siūlomo reguliavimo poveikį, tačiau tai nėra daroma“, – teigė LLRI ekspertė.
Atsakomybė apima ne tik pagrindinį atlyginimą, bet ir priedus, užmokestį už viršvalandžius, taip pat gali kilti ir pareiga atlyginti su atlyginimo išmokėjimo vėlavimu susijusias išlaidas. „Praktikoje galimi atvejai, kai rangovai gali neturėti priemonių, kaip gauti duomenis apie mokamus atlyginimus ir negalės sekti subrangovo veiklos. Be to, rangovas ir subrangovas gali būti ir konkuruojančios įmonės. Tad šiuo požiūriu skaidrumas sektoriuje nebūtų didinamas, priešingai – korupcijos apraiškų gali daugėti“, – pastebėjo K. Mickutė.
Projektu siūlomas toks reguliavimas, kuris numato bendrovėms nebūdingą elgesį, todėl projekto priėmimo poveikis gali neatnešti lauktų teigiamų rezultatų. LLRI ekspertė pastebi, kad rangovas gali vengti prisiimti riziką arba ją perkelti ant klientų pečių. Tai savo ruožtu lems veiklos apimčių mažėjimą, darbo kainų augimą, nes rangovas būtų linkęs apsidrausti dėl galimų patirti išlaidų.
„Projektas sudarys prielaidas rinktis tik seniai veikiančius ir žinomus subrangovus, taigi naujoms ir mažoms, specializuotoms įmonėms bus sudėtinga patekti į rinką, atitinkamai sektoriuje mažės ir konkurencija“, – sakė K. Mickutė.
Nei Direktyva, nei Europos Komisijos pateiktas preliminarus Direktyvos įgyvendinimo vertinimas nereikalauja Subsidiarios atsakomybės taikymo visų, ne tik komandiruojamų darbuotojų atvejais. Projekte nėra identifikuotos konkrečios sektoriuje kylančios problemos ar reguliavimo tikslai, tačiau siūlomas subsidiarios atsakomybės įteisinimas neabejotinai sukeltų neigiamų padarinių tiek statybų sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams, tiek patiems darbuotojams.
„Šis pasiūlymas yra perteklinis, nepagrįstas, netikslingas, neefektyvus ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslų“, – įsitikinusi K. Mickutė.
Išsamius LLRI argumentus dėl subsidiarios rangovų atsakomybės rasite šioje nuorodoje.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
