Rugsėjo 29 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ buvo diskutuojamas Lietuvos inovacijų klausimas. Šios laidos „Stebime valdžią“ rubrika pateikiama žemiau.
Stebime valdžią
Nepritariame
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje nedalyvavusiems asmenims taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Pagal pasiūlymą, jei žmogus uždirba bent du vidutinius darbo užmokesčius (VDU), jam galėtų būti taikomas 8 proc. GPM tarifas. Tokiu siūlymu, visų pirma, būtų sukuriama privilegija konkrečiai asmenų grupei kitų asmenų sąskaita, kurie neemigravo, gyveno Lietuvoje ir sąžiningai mokėjo mokesčius. Taip pat tai prasilenkia su Finansų ministerijos siekiu sumažinti mokestinių lengvatų skaičių. Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė vis dar dirba ties pasiūlymais, kurie, planuojama, bus įgyvendinti nuo 2023 metų, todėl naujus pasiūlymus reikėtų vertinti šios darbo grupės išvadų kontekste.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje trūksta visokios kvalifikacijos darbuotojų, ne tik tų, kurie skambiai vadinami talentais ir uždirba daugiau nei 2 VDU. Siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių grįžti iš emigracijos, reikėtų tobulinti imigracijos reikalavimus, bendrą apmokestinimo sistemą ir kitas sąlygas veikti visiems gyventojams, ne tik konkrečiai asmenų grupei. Aukštos kvalifikacijos darbuotojus imigruoti į Lietuvą paskatintų progresinio 32 proc. GPM tarifo atsisakymas ir suvienodinimas, aiški ir stabili mokesčių sistema.
Abejojame
Grupė Seimo narių užregistravo projektą, kuriuo siekiama praplėsti valstybės galias privačioje miško ūkio ir vandens ūkio paskirties žemėje. Seimo nariai siūlo esant tam tikroms sąlygoms neklausti privačios žemės savininko sutikimo, kai jo miško ūkio paskirties ar vandens ūkio paskirties žemėje norima nustatyti vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas.
Dabar nepriklausomai nuo planuojamos sanitarinės apsaugos zonos ploto turi būti gauti visų ten patenkančių sklypų savininkų sutikimai šią zoną nustatyti. Projekto rengėjai siūlo numatyti, kad tais atvejais, kai gaunami ne mažiau nei trijų ketvirtadalių visos teritorijos žemės savininkų sutikimai, likusios žemės savininkų sutikimo gauti nebereikia. Tai reiškia, kad atsitiktinai šalia esantys žemės savininkai spręstų dėl savo kaimynų nuosavybės. Projekto rengėjai tai ydingai bando pagrįsti analogija su bendros dalinės nuosavybės valdymu, tačiau reikia pabrėžti, kad čia jokio bendro turto žemės savininkai nevaldo.
Suprantama, kad praktikoje gali kilti nesutarimai, kai dalis žemės savininkų nori duoti sutikimus dėl sanitarinės apsaugos zonos, o kita dalis atsisako – su tuo gali susidurti kiekvienas plėtotojas. Tačiau tai yra taisyklė, kuri saugo privačią nuosavybę, todėl stebina, kad projekto rengėjai privalomą žemės savininko sutikimą, t.y. jo teisę spręsti dėl savo privačios nuosavybės, laiko „dirbtinėmis perteklinėmis biurokratinėmis kliūtimis vėjo energetikos vystymui“. Bet ar tikrai šiuo atveju pašaliniai asmenys ir valstybė už privačios žemės savininką gali spręsti su jo žeme susijusius klausimus?
Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama, kai to nepadarius nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Be to net ir numatant ribojimus, negali būti ribojama daugiau negu būtina. Projekto rengėjai nepagrindžia, kad valstybės energetikos politikos strateginių tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir kad neapribojus nuosavybės teisių šiems interesams energetikos srityje bus pakenkta. Galiausiai, nėra vertinamos pozityvių paskatų kūrimo galimybės – šiuo atveju kai kurie privačios žemės savininkai galės tik tikėtis kompensacijos už savo teisių suvaržymą. Nors projektu yra siekiama žemės savininkų ir vėjo energetiką plėtojančio verslo interesų pusiausvyros, abejotina, ar taip galima vadinti privačių savininkų nuosavybės teisių apribojimą.
Be to, projekto aiškinamajame rašte deklaratyviai nurodoma, kad priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Jau vien formaliai įvertinus projektu siūloma reguliavimą yra akivaizdu, kad projektu bus suvaržomos privačių savininkų teisės, o priverstinai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos gali daryti įtaką asmens veiklai žemėje ir mažinti žemės vertę. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas virš 200 teisės aktų projektų lydimųjų dokumentų tyrimas rodo, kad pusė įstatymų priimama tik formaliai įvertinus jų poveikį, taigi realiai nežinant jų galimo poveikio. Todėl rengėjų optimizmą, kad šis projektas tik spręs problemas, o naujų nesukurs, vertėtų priimti kritiškai.
Pritariame
Seime įregistruotos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, numatančios greitesnį skaitmeninį viešojo sektoriaus ir privačių asmenų susirašinėjimą. Priėmus numatomus pakeitimus, valstybės institucijos būtų įpareigotos į gautus prašymus ar skundus atsakyti per dvigubai trumpesnį laiko tarpą, tai yra per 10 dienų. Toks įpareigojimas galiotų tuomet, kai asmens nurodytas pageidaujamas administracinio sprendimo gavimo būdas yra elektroninių ryšių priemonėmis. Tais atvejais, kai asmuo prašo atsakymą pateikti kitais būdais, lieka šiai dienai galiojantis 20 darbo dienų terminas.
Tai nors ir nedidelis, bet logiškas ir teigiamas poslinkis gerinant viešųjų paslaugų kokybę. Pritarus pakeitimams, asmenys būtų skatinami naudoti elektronines ryšio priemones komunikacijai su valstybės institucijomis, o šios – spartinti tarpusavio ir išorinę komunikaciją su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Tai būtų pradžia išnaudoti skaitmeninimo suteikiamas galimybes.
Tačiau viešojo administravimo procedūrose yra daug daugiau vietų, kur reagavimo terminus ne tik galima, bet ir būtina sutrumpinti – tiek išnaudojant skaitmeninimą, tiek gerinant procesų vadybą. Pavyzdžiui, kai asmuo pakartotinai teikia prašymą ar skundą ir, pareikalavus institucijai, papildomai pateikia trūkstamą informaciją. Kai kurios institucijos tokiais atvejais pradeda iš naujo skaičiuoti 20-ties dienų terminą, o tai labai nukelia ūkio subjektų įgyvendinamų projektų įgyvendinimo datas, stabdo ekonominę veiklą. Šiuolaikinės skaitmeninės komunikacijos ir virtualios procesų valdymo priemonės suteikia galimybę iš esmės išskaidrinti ir pagreitinti sprendimų priėmimą ir komunikaciją, o šie dalykai apsprendžia viešųjų paslaugų kokybę.
Visą laidą rasite čia.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
