„Stebime valdžią“: siūloma palengvinti sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, norintiems Lietuvoje užsiimti ūkine veikla

Lapkričio 10 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, kiek kainuos desertinei „Daktarui desertui“ pakeisti konceptą, laidoje kalbasi vienas iš desertinės įkūrėjų Marius Dijokas, advokatų kontoros WINT partneris Andrius Iškauskas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Živilė Kriščiūnė.

Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje

Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti pasiūlymai keisti užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo sąlygas ir Darbo kodeksą. 

Užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo sąlygos

Seime šią savaitę svarstomos užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis siekiama palengvinti sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, norintiems Lietuvoje užsiimti ūkine veikla. 

Šiuo metu užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtinta, kad užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių (kaip Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų) vykdydami Lietuvoje smulkią ūkinę veiklą privalo darbuotojams mokėti darbo užmokestį, kuris sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius. Tik mokant tokį atlyginimą gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dabar siūloma sumažinti mokamų atlyginimų kartelę iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tokiu būdu būtų įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslui, nepanaikinant saugiklių dėl galimo fiktyvaus verslo Lietuvoje kūrimo, kai, pavyzdžiui, ekonominė veikla tik imituojama siekiant gauti leidimą, o ne vykdyti verslą. 

Lietuvos aktualijos verčia peržiūrėti užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo sąlygas apskritai, ne tik tų, kurie užsiima ūkine veikla. Pastaruoju metu laisvų darbo vietų skaičius auga, trūksta norinčiųjų dirbti tiek aukštos, tiek vidutinės, tiek žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, todėl darbo jėga iš trečiųjų valstybių galėtų papildyti vietinę darbo rinką ir prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo.

Grandininė subrangovų atsakomybė

Neįsiklausius į visuomenės pastabas, nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos visiems statybų sektoriaus rangovams perkeliama grandininė atsakomybė už subrangovų darbuotojų algų išmokėjimą, jeigu subrangovas jų nesumokėtų.

Šis pakeitimas buvo parengtas nekokybiškai, tinkamai neįvertinus poveikio, todėl jo taikymo padariniai yra sunkiai prognozuojami.

Direktyva, kuria remiasi pakeitimo iniciatoriai, neįpareigoja įteisinti tokio atsakomybės perkėlimo per visą rangos grandinę. Ji šią atsakomybę įpareigoja taikyti tik komandiruojant darbuotojus. Direktyvos tikslas yra suteikti apsaugą komandiruotiems darbuotojams, taigi naujojo Kodekso pakeitimo nereikia direktyvos tikslui įgyvendinti. Toks perteklinis reguliavimas ir papildomų suvaržymų nustatymas perkeliant ES teisę yra draudžiamas. Papildomi suvaržymai turi būti pagrįsti, o to nepadarius jų turi būti atsisakoma. Pakeitimo iniciatoriai ne tik nepagrindžia draudžiamo perteklinio reguliavimo, bet ir pats pakeitimas buvo registruotas neatlikus kokybiško išankstinio poveikio vertinimo, neišdiskutavus alternatyvų.

„Subrangovų-feniksų” ir kitos problemos statybų sektoriuje egzistuoja ir sukuria daug problemų, bet tai reikia spręsti nauja iniciatyva, identifikuojant problemą, jos prielaidas ir galimas sprendimo alternatyvas, o ne bandyti pritempti prie direktyvos reikalavimų, kurių nėra. Su tuo geriausiai susitvarkyti gali padėti legalūs tos srities ūkio subjektai, kuriems šešėliniai „konkurentai“, t.y. tie subrangovai, kurie nemoka mokesčių ir algų savo darbuotojams, niekaip nėra naudingi. Tam teisėkūroje ir yra numatyta konsultavimosi su visuomene fazė.

Priėmus projektą geri norai liks popieriuje ir bus padaryta didelė paslauga šešėliui, nes jo patrauklumas tik didės. O už tai susimokės sąžiningi rangovai ir žmonės, norintys greičiau įsikraustyti į naujus namus.

Įstatymas laikomas geriausiu įrankiu problemoms spręsti

Tiek registruojamų, tiek priimamų teisės aktų skaičius auga ir šiuo metu siekia 12,5 tūkst. Praėjusios kadencijos Seimas priėmė 3 276 įstatymų, tai – 665 įstatymais daugiau nei 2012–2016 m. Vidutiniškai per vieną Seimo posėdį priimamų teisės aktų skaičius, Seimo kanceliarijos duomenimis, nuo 2,6 išaugo iki 7.

Tarp to priežasčių – įsitikinimas, kad įstatymas yra geriausias įrankis problemoms spręsti, ir bandymas jais taisyti jau galiojančių teisės aktų spragas. O šių atsiradimo priežastis – paprasta: netinkamai atliktas poveikio vertinimas. Pareigą atsakyti į klausimą, kodėl naujas teisės aktas yra reikalingas, kokią problemą juo siekiama spręsti, kokias pasekmes jis gali turėti ne tik visuomenei, bet ir įstatymo vykdytojui, Lietuvoje įtvirtina Teisėkūros pagrindų įstatymas. Tą daryti rekomenduoja ir Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Nepaisant to, Lietuvoje apie galimus padarinius dažnai nutylima. LLRI tyrimai rodo, kad apie poveikį nepagalvojama priimant daugiau kaip pusę naujų teisės aktų. Dar mažiau dėmesio politikai skiria teisės akto alternatyvų, tarp kurių ir galimybė įstatymo visai nepriimti, vertinimui: iš 57 numatomo teisinio reguliavimo poveikio pažymų kiti galimi sprendimai problemai spręsti minimi tik vienoje jų.

Nuolatinė įstatymų kaita be kita ko reiškia tai, kad visuomenę kamuojančioms problemoms spręsti politikai nemato jokių kitų kelių, išskyrus naujų įstatymų priėmimą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad teisinis reguliavimas nėra ir negali būti laikomas vieninteliu visuomeninių santykių reglamentavimo šaltiniu. 

Europos Komisija rekomenduoja pirmiausia apsvarstyti alternatyvą visai nieko nekeisti. Būtent tai turėtų būti atskaitos taškas vertinant kitas galimas įstatymo alternatyvas: savireguliaciją, edukacijos ir informacijos sklaidą apie egzistuojančią problemą, šių alternatyvų taikymą kartu ir kt. To nepadarius, neapžvelgus jokių kitų kelių, kurie gali tikslingiau, efektyviau ir proporcingiau išspręsti susiklosčiusią problemą, visas poveikio vertinimas tampa formaliu, yra pakertamas viso politinio proceso patikimumas. 

 

 

 

Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje