Gruodžio 15 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, ką daryti kad darbuotojų trūkumas nevirstų chroniška bėda, kalbasi socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus ir personalo valdymo specialistė, konsultantė Lolita Kovaitienė.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti pasiūlymai neleisti registruoti prekių ženklų, jeigu jie gali klaidinti vartotoją, ir pavežėjus bei kurjerius prilyginti darbuotojams.
Prekės ženklo prilyginimas konkrečiam produktui
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma neleisti registruoti prekių ženklų, jeigu jie gali klaidinti vartotoją dėl produkto ypatybių, pobūdžio, savybių, sudėties, gamybos ar ruošimo būdo. Šis pasiūlymas – nekokybiškos teisėkūros iliustracija. Visų pirma, teisėkūros principai įpareigoja ieškoti alternatyvų problemai spręsti, o iš galimų sprendimų pasirinkti tą, kuris sukeltų mažiausią naštą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Lietuvos teisėtyrininkai visų pirma skatina svarstyti alternatyvą išvis nekeisti reguliavimo ir ieškoti sprendimų esamos teisinės bazės rėmuose. Minėto projekto iniciatorius nesvarsto alternatyvų ir iškart siūlo problemą spręsti pačiu aukščiausiu – įstatymo – lygmeniu. Tačiau numačius absoliutų draudimą registruoti tam tikrus prekių ženklus našta visuomenei – akivaizdi. Be to, ir pats projekto iniciatorius pabrėžia, kad visuomenę klaidinantys prekių ženklai dažniausiai yra užregistruojami, nes nėra tinkamai patikrinti visi teisės aktuose jiems keliami reikalavimai. Taigi vien šiuo pagrindu naujas įstatymas yra beprasmis, nes jau dabar yra numatytos priemonės, tačiau jų nėra laikomasi.
Abejonių kelia ir pasiūlymo turinys. Siekiant neva apsaugoti vartotojus siūloma prekės ženklą prilyginti konkretaus produkto aprašymui, tačiau tai neatitinka prekės ženklo esmės. Įmonės prekės ženklas yra vienas iš jos rinkodaros ir reklamos elementų, kuris dažnai gali būti net ir nesusijęs su konkrečiai parduodamais gaminiais. Todėl prekės ženklui kelti tokius pat reikalavimus kaip ir informacijai apie konkretų produktą yra nelogiška ir nepagrįsta. Numačius tokį apribojimą kūrybiškumui ir perkeltinei prasmei liktų itin mažai vietos.
Be to, projektas teikiamas neįvertinus jo padarinių. Tai nėra išimtis – Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas virš 200 teisės aktų projektų lydimųjų dokumentų tyrimas rodo, kad pusė įstatymų priimama tik formaliai įvertinus jų poveikį, taigi realiai nežinant jų pasekmių. Todėl projekto rengėjo optimizmą, kad šis projektas tik spręs problemas, o naujų nesukurs, vertėtų priimti kritiškai.
Pavežėjus ir kurjerius siūloma prilyginti darbuotojams
Europos Komisija teikia direktyvos pasiūlymą, kuria būtų neva pagerintos ekonomine veikla per skaitmenines platformas (pvz., „Uber“, „Wolt“, „Bolt“ ir kt.) užsiimančiųjų veiklos sąlygos. Pagal direktyvą vykdantys veiklą per skaitmenines platformas, įskaitant pavežėjimo paslaugų vairuotojus ir maisto pristatymo kurjerius, būtų prilyginti darbuotojams, jei jų darbas atitinka tam tikrus kriterijus.
Skaitmeninės platformos galėtų būti laikomos darbdaviais, tuo atveju, jei jos nustatytų darbuotojo atlyginimo dydį, reikalautų laikytis konkrečių išvaizdos taisyklių, ribotų laisvę pasirinkti darbo valandas ir platformos darbuotojo galimybę dirbti kitiems. Pranešama, kad jei būtų tenkinami bet kurie du iš šių kriterijų, būtų įtvirtinamas darbdavio-darbuotojo santykis.
Diskusijas dėl sprendimų ne tik, kaip gerinti per platformas ekonomine veikla užsiimančių asmenų teisių apsaugą, bet ir neužkirsti kelio skaitmeninės ekonomikos plėtrai stebintis Lietuvos laisvosios rinkos institutas pabrėžia, kad griežtas ir perteklinis platformų darbuotojų reguliavimas ir paslaugų teikėjų perklasifikavimas į darbuotojus gali paneigti pačią paslaugų teikimo per internetines platformas esmę, nes atima iš asmenų galimybę nuspręsti dėl pageidaujamo darbo modelio ir sąlygų.
Galimybė teikti paslaugas per platformas yra naudinga ne tik vietiniams darbuotojams, siekiantiems papildomų pajamų, bet ir užsienio darbuotojams, nes jie gali lengviau integruotis į darbo rinką. Visuotinai traktuojant pavėžėjimo ir maisto pristatymo paslaugų teikėjus kaip darbuotojus, sumažėtų šių paslaugų pasiūla ir padidėtų jų kaina vartotojams, dėl to daugelis platformų darbuotojų gali išvis netekti pajamų.
Veiksmingiausia ir tvariausia vyriausybių strategija – užtikrinti palankią reguliacinę aplinką ir skatinti platformų operatorių konkurenciją, užtikrinti didesnį informacijos prieinamumą. Konkurencijos šiame sektoriuje didinimas skatintų platformų operatorius geriau atliepti vairuotojų poreikius, o ir patys vairuotojai turėtų daugiau galimybių rinktis jiems tinkamas veiklos sąlygas.
Dėl platforminio darbo ypatumų tikslingiausia būtų sudaryti sąlygas dalijimosi ekonomikai toliau vystytis ir užtikrinti reguliavimo aplinką, kuri atitiktų paslaugų teikimo per platformas lankstumo poreikius. Griežtinti reguliavimą ir nustatyti darbo santykių reguliavimą platforminiam darbui yra ne tik nepagrįsta, bet ir gali turėti neigiamą poveikį sektoriui, vartotojams ir visai šalies ekonomikai.
Nusprendus paslaugų teikimą per platformas prilyginti darbo santykiams, paslaugų teikėjai ir vartotojai netektų esminių šios veiklos privalumų, t.y. lankstaus paslaugų suteikimo laiko, lankstumo renkantis veiklą ir kt., nes esamas darbo santykių reguliavimas nėra prisitaikęs atliepti veiklos per platformas poreikių. Tai spręsti padėtų nenustatytos apimties darbo sutarčių arba „nulinių“ darbo sutarčių, kurios yra artimiausia alternatyva platforminiam darbui, įteisinimas.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
