Sausio 19 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, ar valstybės turtas yra teisėtai valdomas ir naudojamas, ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, pasakojo Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti sprendimai atlyginimus mokėti tik pavedimu, spragas, žengiant į galimą karantiną.
Sprendimas, didinants neapibrėžtumą rinkoje
Nuo naujųjų metų algas ir dienpinigius darbuotojams galima išmokėti tik pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, atsisakant galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Išimtis taikoma tik jūrininkams, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Nors iš pradžių labiausiai buvo susirūpinta transporto sektoriaus darbuotojais, galimybė pasirinkti algą gauti grynaisiais buvo atimta iš visų darbuotojų. Tokia schema teisėkūroje naudojama vis dažniau – projektas prasideda nuo, pavyzdžiui, komandiruojamų darbuotojų apsaugos, o tada draudimai ir ribojimai išplečiami visiems. Tai didina neapibrėžtumą rinkoje, nes politikų sprendimai tampa vis sunkiau prognozuojami.
Pavojinga tai, kad dažniausiai problemos sprendžiamos draudimais ir ribojimais, o ne sistemiškai vertinant problemų priežastis ir kuriant pozityvias paskatas. Draudimai apskritai yra brangiausia priemonė, kuri nekriziniu laikotarpiu ir esant įprastoms sąlygoms yra mažiausiai efektyvi.
Be to, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų ir sukuria prielaidas finansinių paslaugų brangimui. Nors problema identifikuojama viename ar keliuose sektoriuose, keliose juose veikiančiose įmonėse, pasekmes pajaus visi – net ir tie, kurie sąžiningai moka mokesčius ir džiaugiasi gaudami atlyginimą grynaisiais. Draudimas gauti algą grynaisiais ir su tuo susijusi našta tenka legaliems rinkos dalyviams, o ne šešėliniams – pastarieji tam ir yra šešėlyje, kad reguliavimai jų nepasiektų. Didinant ribojimus šešėlio patrauklumas tik didėja, o skatinti išeiti iš šešėlio galima tik nuosekliai didinant legalios veiklos patrauklumą.
Farmacijos įstatymo pakeitimai
Nuo sausio 1 d. Įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį vaisto pirmo paskyrimo tvarka yra perkeliama iš Sveikatos apsaugos ministro įsakymo į įstatymą ir yra grąžinama paciento teisė rinktis. Pagal naują tvarką pacientui pirmą kartą arba po pertraukos išrašant vaistus, vaistinėje turi būti išduodamas preparatas su mažiausia paciento priemoka. Pacientai dabar galės pigiausio vaisto atsisakyti ir įsigyti savo pageidaujamus vaistus sumokant vaisto priemoką.
Pagal anksčiau galiojusią tvarką atsisakius įsigyti pigiausią vaistą, pageidaujamo vaisto įsigijimo bazinė kaina nėra kompensuojama. Tai reikšmingai apribojo paciento galimybes rinktis jam tinkamą gydymą, už kurį pacientas moka sveikatos draudimo įmokas. Todėl naujai įsigaliojęs Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuris leidžia pacientui pasirinkti vaistą ir mokėti tik priklausančią priemoką, yra labiau pagrįstas ir geriau užtikrina pacientų teises. Taip pat bus rečiau keičiamas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas: vietoje keturių kartų per metus, kainynas bus keičiamas du kartus. Taip bus sudarytos sąlygos geresniam kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumui ir tai padės išvengti kompensuojamųjų vaistinių preparatų trūkumo.
Bankomatai per „protingą“ atstumą
Į Seimą vėl grįžta kalbos apie bankomatų tinklo plėtrą. Prieš kurį laiką buvo siūlyta keisti Bankų įstatymą ir numatyti, kad tam tikrus kriterijus atitinkantiems bankams būtų pareiga sudaryti sąlygas savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų per „protingą“ atstumą.
Šis projektas buvo sukritikuotas, o privataus sektoriaus atstovai sudarė susitarimą, kad savo iniciatyva įrengs papildomų bankomatų. Šią savaite Seime bus atliekamas šio susitarimo įgyvendinimo progreso vertinimas. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros negalės būti priimtas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įspėja, kad tokio reguliavimo poveikis gali būti neprognozuojamas, o kainą vis tiek padengs žmonės, kuriuos įstatymu siekiama apsaugoti.
Įstatyminė pareiga tankinti bankomatų tinklą yra ūkinės veiklos laisvės ribojimas, kuris, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, turi būti objektyviai būtinas, pagrįstas ir proporcingas. Tačiau įstatymo iniciatoriai nepagrindžia projekto poreikio, jame nurodytų atstumų. Galiausiai nėra vertinamos tikslo pasiekimo alternatyvos ir reguliavimo poveikis.
Nors projektu siekiama didinti grynųjų prieinamumą asmenims, kurie gyvena mažiau apgyvendintose vietovėse, ir toms visuomenės grupėms, kurioms sunku naudotis kitais mokėjimo būdais, nėra prognozuojama bankų reakcija ir poveikis esamiems bei potencialiems klientams. Bankams siekiant kompensuoti jiems keliamus papildomus reguliavimus, tikėtina, kad didės pinigų išgryninimo mokesčiai, augs paskolų palūkanų normos.
Todėl vietoje naujų įstatymų kūrimo iš inercijos, būtų prasminga ir toliau tęsti konsultacijas su bankų suinteresuotais asmenimis. Projekto derinimas su visuomene ir suinteresuotais asmenimis yra svarbus teisėkūros kokybės garantas, nes tai sudaro prielaidas geriau derinti politikų norus su socialine realybe: taip tiksliausiai galima identifikuoti konkrečias problemas, galimus reguliavimo padarinius ir išrinkti geriausią reguliavimo alternatyvą.
Į naują karantiną einama su senomis spragomis
Siekdamas kuo anksčiau pasiruošti kitam galimam karantinui, Seimas skubos tvarka priėmė pakeitimus dėl prastovų subsidijų darbuotojams. Tačiau į naują karantiną vis tiek būtų einama su senomis spragomis, kurias daugiau negu pusę metų yra delsiama priimti.
Pagal Darbo kodekse numatytą tvarką, darbuotojas gali išeiti iš darbo, jeigu prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų, ir jam išmokama vieno arba dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, priklausomai nuo išdirbto laiko. Nustačiusi prastovų subsidijavimo dėl karantino tvarką, valstybė prisiėmė atsakomybę tam tikra dalimi kompensuoti darbuotojų prarastas pajamas ir palengvinti darbdaviams tenkančią naštą, kai galimybės dirbti nėra dėl epidemiologinės padėties. Tačiau darbo sutarties nutraukimas dėl prastovos nebuvo atitinkamai pakeistas: jis vis dar grindžiamas logika, kad prastova taikoma, kai darbdavys dėl jo veiklos sutrikimų negali suteikti darbo. Karantino metu prastovas lemia valdžios institucijų sprendimai apriboti ar drausti veiklą. Brokuotas prastovų reguliavimas dabar duoda priešingų rezultatų: darbdavių atstovai pastebi, kad skatinami didelių išeitinių išmokų ir išlaukę tam tikrą laiką prastovoje, darbuotojai vis dažniau išeina iš darbo. Taigi esamas reguliavimas iškreipia darbuotojų motyvaciją ir įneša dar daugiau neužtikrintumo į darbo rinką.
Tai – skubiai spręstina spraga, susidariusi dėl vienpusio žiūrėjimo į problemą įteisinant prastovas. Buvo baiminamasi, kad nesant prastovų mechanizmo darbdaviai sieks atleisti darbuotojus, tačiau nevertinta tai, kad priėmus pakeitimus, patys darbuotojai jais naudosis ne taip, kaip buvo planuota.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydamas pakeisti prastovos dėl karantino reguliavimą ir numatyti, kad tokiais atvejais išeitinė išmoka nėra mokama. Tiek savo atsakyme Institutui, tiek viešojoje erdvėje Ministerijos atstovai pabrėžė, kad ši problema turi būti sprendžiama, tačiau konkrečių pakeitimų taip ir nebuvo pasiūlyta ir tik praėjusių metų liepą Darbo kodekso keitimo pasiūlymą registravo vienas Seimo narių.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
