Trečiadienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kartu su Vilniaus universitetu (VU) sukvietė švietimo bendruomenę dalyvauti konferencijoje LINK „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“. Renginyje diskutuota apie stokos suvokimo svarbą jauno žmogaus tobulėjimui, šio reiškinio pažinimo iššūkius, įvyko dokumentinio filmo „Tobulas alkis“ peržiūra.
Atidarydamas renginį, VU rektorius Rimvydas Petrauskas sakė, kad apie stoką nėra įprasta kalbėti konceptualiai bei akcentavo, jog tokius sudėtingus klausimus reikia spręsti tarpdiscipliniškai.
„Galiu pasidžiaugti, kad čia dalyvauja labai skirtingų sričių akademikai ir mokslo atstovai: filosofai, antropologai, ekonomistai, psichologai, edukologai, kurie susitelkė stokos naratyvo apmąstymui”, – VU Teatro salėje kalbėjo R. Petrauskas.
VU rektorius Rimvydas Petrauskas (LLRI nuotr.)
Rektoriaus vertinimu, vien jau aiškus stokos problemos įvardijimas galėtų tapti užuomazga pokyčiams. „Artėjant rinkimams vėl išgirsime kalbų apie būsimą pilnatvę, apie gerovę, greitą lūkesčių išpildymą. Todėl labai tikiuosi, kad ši konferencija, tolimesnės nuoširdžios ir atsakingos diskusijos paskatins į platesnius debatus įtraukti ir stokos motyvą, kalbėti apie sudėtingą realybę bei utopinio pasaulio alkį“, – įsitikinęs R. Petrauskas.
E. Leontjeva: be stokos pasaulis negalėtų keistis
Vienos iš tarpdisciplininio tyrimo apie stokos fenomeną iniciatorių, LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, analizuojant stokos ir jos santykio su žmogumi tyrimus, buvo iš naujo įvertintas antropologins žmogaus prigimties aspektas.
LLRI prezidentė Elena Leontjeva (LLRI nuotr.)
„Supratome, kad be pasaulio neišbaigtumo, netobulumo, nepilnumo dalykai negali keistis. Šis suvokimas mus ištiko, kaip neapsakomas grožis, džiaugsmas. Pasaulio netobulumas turi paskirtį – tai būties bruožas, kuris leidžia dalykams keistis, leidžia mums būti kūrėjais. Mūsų laisvė būtų visiškai neįmanoma, jeigu pasaulyje viskas jau būtų užpildyta, viskas būtų atrasta“, – apie tyrimo eigą pasakojo E. Leontjeva.
Anot LLRI prezidentės, lemiamas lūžis tarpdiscipliniame tyrime įvyko tuomet, kai buvo atrasta, kad ne visos stokos yra vienodai geros. Viena vertus, ontologinė pirmapradė stoka yra varomoji jėga, tačiau būdami netobuli, žmonės melo, vagysčių, prievartos būdu sukuria antrinę, blogąją stoką. Nepažinus šios takoskyros, kiekviena stoka gali tapti žmogaus priešu.
„Turime suvokti, kad antrinės stokos žaizda žmonijai yra tokia didžiulė, jog ji uždengia stokos, kaip potencijos pažinimą“, – akcentavo E. Leontjeva.
Apie stokos reiškinį ragino kalbėti mokiniams
VU Filosofijos fakulteto profesoriaus dr. Naglio Kardelio vertinimu, jauniems žmonėms reikia padėti į stoką žvelgti, viena vertus, kaip į problemą, bet kartu ir į džiaugsmą, skatinantį šias problemas įveikti. „Kreipiantis į jaunus žmones, labai svarbu pastebėti, kad supratimas, jog iššūkių kontekste galiu atskleisti savo potencialą taip, kaip jo neatskleisčiau komforto sąlygomis. Tai turėtų įkvėpti, nes visi iššūkiai kartu yra ir galimybių metas“, – mano N. Kardelis.
VU profesorius dr. Naglis Kardelis.
Konferencijoje pranešimą skaitęs antropologas ir verslininkas dr. Saulius Matulevičius taip pat ragino apie stokos reiškinį kalbėti mokiniams. Jo teigimu, apie stoką pamiršusias, perteklių ir ekonominį gerbūvį pasiekusias civilizacijas nuolatos sunaikindavo mažiau pažengę barbarai. Ir nors, jo vertinimu, kiekviena civilizacija turi pradžią, piką ir pabaigą, nepamirštant apie stokos raišką, įmanoma atidėti jos saulėlydį.
Antropologas, verslininkas dr. Saulius Matulevičius.
„Kodėl vaikams reikia mokytis? Tam, kad perduoti civilizaciją. Nes jeigu civilizacijos neperduodame, už to yra stoka, kurios mes nenorime matyti“, – tikino S. Matulevičius.
Diskusijoje dalyvavusi Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė pastebėjo, kad mokykla yra ta vieta, kurioje kunkuliuoja didžiulis stokų kamuolys. „Į mokyklą visi ateina su savo asmeninėmis stokomis, bendruomenė kaip organizmas čia yra labai sudėtinga. Tas stokas reikia pažinti ir kūrybiškai panaudoti“, – kalbėjo Ž. Vaškevičienė.
Diskutuoja (iš kairės): S. Matulevičius, E. Leontjeva, N. Kardelis, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, Ž. Vaškevičienė ir aktorius Vytautas Kontrimas.
Renginio metu taip pat vyko dokumentinio filmo „Tobulas alkis“ peržiūra. Juosta pasakoja apie stokos reiškinio atradimą ir jo suvokimo kitimą iš mokslo istorijos perspektyvos nuo senovės graikų iki šių dienų. Kartu atskleidžiama, kodėl svarbu šį reiškinį suvokti šiuo metu.
