Šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykstant diskusijoms dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių stiprinimo, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė pabrėžia, kad bandymas juos prilyginti darbuotojams – pavojingas žingsnis. Tai gali paminti visą darbo per skaitmenines platformas esmę.
Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
Šią savaitę EP patvirtins savo poziciją dėl Direktyvos skaitmeninių darbuotojų teisėms apsaugoti. Pagrindinis tam siūlomas įrankis – asmenų, vykdančių veiklą per skaitmenines platformas, įskaitant pavėžėjimo paslaugų vairuotojus ir maisto pristatymo kurjerius, prilyginimas darbuotojams.
LLRI vyresnioji ekspertė K. Mickutė sako, kad dėl to paslaugų teikėjai ir vartotojai gali netekti esminių šios veiklos privalumų.
„Visų pirma, tai tiesiogiai paneigia pačių paslaugų teikėjų teisę apsispręsti dėl savo veiklos modelio. Žmonių pasirinkimas dirbti pavėžėjais, kurjeriais, architektais, modeliais, elektrikais ir kt. per internetines platformas rodo apie jų sąmoningą valią atsiriboti nuo tradicinių griežtų darbo santykių.
Galimybę dirbti per platformas ir to teikiamus privalumus, pavyzdžiui, lankstų darbo grafiką, lanksčias galimybes užsidirbti ir tai daryti per kelias skirtingas vietas, jie vertina labiau negu darbą pagal griežtas darbo sutartis“, – kalbėjo ekspertė.
Nepaisant to, pamatai sprendimui prilyginti pavėžėjus, maisto kurjerius ir kitus paslaugų teikėjus jau padėti. Dar spalį Europos Komisija leido per platformas paslaugas teikiantiems asmenims vesti kolektyvines derybas su platformomis. Iki šiol tam trukdė ES nuostatos, pagal kurias kelių ekonominių vienetų, pavyzdžiui, įmonių, susitarimai gali būti prilyginami karteliniams susitarimams. Jie, kaip neatitinkantys ES vidaus rinkos taisyklių, yra draudžiami.
„Šį sprendimą vertinu skeptiškai, nes realios naudos jis neneš. Galimybę derėtis su platformomis turės ne visi kurjeriai ir pavėžėjai, o tik tie, kurie pagal savo veiklą gali būti prilyginami samdomiems darbuotojams. Tai yra tie, kurie greičiausiai turėtų atsisakyti platforminio darbo teikiamų naudų, pavyzdžiui, laisvai planuoti savo darbo laiką. Jei vis dėlto dėl tam tikrų veiklos sąlygų bus tariamasi su platforma, bet susitarimas įforminamas paslaugų teikimo sutartimi, o ne darbo santykiais, platforma gali sulaukti sankcijų už nelegalų darbą. Tad neaiškumų įteisinus tokius susitarimus ir darbuotojams, ir darbdaviams tik daugės“, – sakė LLRI ekspertė.
Galiausiai, kaip pastebi K. Mickutė, asmenų teikiančių paslaugas per platformas laikymas darbuotojais gali atsisukti ir prieš juos pačius, ir prieš vartotojus.
„Pagal Darbo kodeksą, darbuotojams yra taikomi poilsio režimai, dėl to asmenys, pavyzdžiui, dirbantys pavėžėjais, nebegalėtų pasirinkti dirbti piko metu arba tik vežti žmones į oro uostus, tikėdamiesi daugiau uždirbti. Be to dėl padidėjusios darbo vietos kainos, išaugus paslaugos teikimo kaštams, gali sumažėti paslaugų pasiūla. Taigi vartotojai susimokėtų daugiau ir ne visada galėtų tikėtis pavėžėjo už 5 min. nuo užsakymo pateikimo“, – aiškino LLRI ekspertė.
Keičiantis darbo rinkos dinamikai ir vis daugiau žmonių renkantis veikti laisvai, prasmingiausia, jos teigimu, būtų skatinti rinkoje esančių platformų konkurenciją. Užtikrinti tinkamą paslaugų teikėjų interesų apsaugą galima taikant jau galiojančius įrankius, kurie nustato, kas yra laikoma darbo santykiais ir atsakomybę už tokių reikalavimų nesilaikymą.
„Griežtinti reguliavimą ir nustatyti darbo santykių reguliavimą platforminiam darbui yra ne tik nepagrįsta, bet ir gali turėti neigiamą poveikį sektoriui, vartotojams ir visai šalies ekonomikai“, – sakė K. Mickutė.
Originaliai publikuota ELTA.