Sudėtinga demografinė situacija Lietuvoje ir gąsdinančios ateities prognozės nėra jokia naujiena. Vis dėl to politikai viltingai ignoruoja faktus, jog populiacija Lietuvoje mažėja ir sensta, o našta dirbantiesiems didėja.
Panašios tendencijos egzistuoja visose Vakarų šalyse. Tačiau mūsų šalis sensta beveik du kartus greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų amžiaus mediana sieks 51 m., o gyventojų skaičius nukris iki 2 mln. Šios demografinės tendencijos kelia didelius iššūkius, o su dirbančiųjų trūkumu Lietuvos ekonomika ir viešasis sektorius susiduria jau dabar. Negalėdamos įdarbinti trūkstamų darbuotojų, įmonės ne tik nesukuria papildomos vertės, jos negali plėstis ir konkuruoti, tuomet kyla grėsmė apskritai įmonės išlikimui. Papildyti vietinę darbo rinką galime norinčiais dirbti užsieniečiais. Tačiau čia yra reikalingi sisteminiai pokyčiai.
Diskusija „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos Sistema – misija įmanoma“ (Ilonos Kumpytės nuotr.)
Gruodį Seimo įvyko Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) inicijuota diskusija „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos sistema – misija įmanoma“. Renginio metu buvo aptariami jau įgyvendinti bei nuo šių metų įsigalioję pakeitimai, o taip pat kiti neįgyvendinti žingsniai reikalingi siekiant efektyvios ir vertę visuomenei kuriančios migracijos sistemos.
Peržiūrėti įrankius svarbu ir dėl sistemos efektyvumo, ir dėl pačios valstybės tarnybos kokybės
LLRI prezidentė Elena Leontjeva pasakojo, jog sisteminė migracijos procedūrų analizė padėjo pamatą ne tik migracijos sistemos pokyčiams, bet ir unikaliam žvilgsniui į valstybės institucijų funkcijas. Pasak jos, funkcijų peržiūrai būtinas žvilgsnis iš išorės į kuriamą naudą visuomenei, kaštų proporcingumą bei įrankių efektyvumą. O jau įgyvendinti pakeitimai migracijos sistemoje turi būti naudojami kaip pilotinis modelis, nes valstybės tarnybai reikia gerųjų pavyzdžių.
„Svarbiausia, jog mes galime išlaisvinti valstybės tarnautojus nuo beprasmio darbo, rutinos ir tikrai sutelkti juos vertę kuriantiems darbams. Ir tai turbūt labiausiai pasitarnautų valstybės tarnybos reformai ir apskritai valstybės tarnybos prestižui, kad nestokotume kandidatuojančių į valstybės tarnybos pozicijas“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Diskusija „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos Sistema – misija įmanoma“ (Ilonos Kumpytės nuotr.)
Vienas iš pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – patvirtintų įmonių sąrašo panaikinimas. Šio įrankio atsisakyta, perkeliant anksčiau taikytas išimtis į bendrą migracijos sistemą. Patvirtintų įmonių sąrašo atsisakymą teigiamai vertina tiek sistemos naudotojai, tiek šį sąrašą administravę valstybės tarnautojai.
„Tai, kas turėjo virsti palengvinimu, iš tikrųjų virto rykšte mums patiems. Nes su įmonių įtraukimu į sąrašą turėjo nuolat dirbti trys žmonės. Ir mes visiškai nesitikėjome, kad prasidės bylos teismuose, didžiulė našta mūsų teisinei sistemai ir finansams. Tai pavyzdys, kai gera iniciatyva išvirto į blogą“, – dalinosi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Pasak E. Gudzinskaitės, dabar akivaizdu, jog patvirtintų įmonių sąrašo atsisakymas buvo geriausias sprendimas.
Svarbu didinti valstybės tarnautojų atsakomybę
E. Leontjeva atkreipė dėmesį, kad ieškoti sisteminių sprendimų yra valstybės tarnautojo prievolė. Tikroji valstybės tarnybos reformos potencija atsiskleis radus būdą, kaip šią prievolę paversti rutina.
„Vienas svarbesnių dalykų yra tai, kad valstybės tarnautojas turi nagrinėti sistemines spragas ir jas radęs apibendrinti, ieškoti sprendimų ir siūlyti juos arba aukščiau esančioms institucijoms, arba politikams. Tai yra kiekvieno tarnautojo prievolė.
Mes turime iššūkį, kaip nuo kalbų apie padrąsinimus ir atsakomybės vengimą pereiti prie to, kad ta prievolė taptų rutina. Kad visi tarnautojai iš tikrųjų atradę tas spragas, jas ir siektų pašalinti. Kad jie patys ieškotų ekspertų, privataus sektoriaus atstovų, kurie pasakytų, kokia vertė čia kuriama, ar mes čia galime padaryti paprasčiau ir skaidriau. Tik tuomet visi šitie procesai mūsų judės sklandžiai“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Pasak Migracijos departamento vadovės E. Gudzinskaitės šiam tikslui pasiekti svarbus aiškus proceso savininkas.
„Kartais reikia turėti drąsos pripažinti, jog įrankis nėra efektyvus ir jo atsisakyti. Pripažinti, kad galbūt laikotarpis pasikeitė ir yra daugiau įrankių tam pačiam tikslui pasiekti. Ko tam reikia – aiškaus proceso savininko, kuris yra atsakingas, kuris žino, kad čia yra jo sritis. Reikia drąsos, atkaklumo ir kartais įžūlumo inicijuoti tą diskusiją“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Siūloma atsisakyti ir Trūkstamų profesijų sąrašo
Diskusijoje pristatyta studija „Valstybės institucijų veiklos kokybė ir efektyvumas. Darbo migracijos reguliavimai per funkcijų prizmę“, kurioje pateikta pagrindinių migracijos sistemoje naudojamų įrankių analizė. Vienas tokių įrankių – Trūkstamų profesijų sąrašas. Juos siekiama metams į priekį numatyti, kokių profesijų atstovų trūks šalies rinkoje. Tačiau tą padaryti sunku įmonės lygiu, o valstybės – beveik neįmanoma.
Diskusija „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos Sistema – misija įmanoma“ (Ilonos Kumpytės nuotr.)
Su tuo sutiko ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas. Galimybę įvertinti, kokių konkrečių darbuotojų trūksta įmonei, jis ragino palikti pačiam verslui, kadangi būtent darbdaviai geriausiai žino įmonių poreikius. Trūkstamų profesijų sąrašo darbdavių atstovas apskritai siūlė atsisakyti.
„Darbdavys sprendžia, ko jam reikia ir kiek jam reikia. Kaip mes galime numatyti, kas bus už pusės metų. Pažiūrėkite, kaip keičiasi geopolitika. Viena šalis gamino, kita – resursus tiekė. Dabar viskas griūna, tiekimo grandinės griūna. Reiškia, kad labai greitai ir operatyviai atsiras nauji verslai“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Aptarti leidimai dirbti
Trūkstamų profesijų sąraše esančioms profesijoms yra sudaromas palengvinimas – nėra reikalaujama „leidimo dirbti“. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas nebegalioja nuo rugpjūčio mėnesio, o visiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams reikalavimas gauti „leidimą dirbti“panaikintas. Siekiant efektyvios ir skaidrios migracijos sistemos, tokį žingsnį tikslinga žengti ir su likusiu galioti trūkstamų profesijų sąrašu.
Kaip alternatyva leidimams dirbti buvo siūloma pereiti prie „deklaravimo sistemos“. O E. Leontjeva pabrėžė, jog tikrosios problemos kyla ne dėl reguliavimų trūkumo, o dėl to, jog nėra užtikrinamas teisės normų laikymasis.
Diskusija „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos Sistema – misija įmanoma“ (Ilonos Kumpytės nuotr.)
„Iš tikrųjų yra prievolė mokėti ne mažiau, jeigu darbo inspekcija sąžiningai atliktų savo funkcijas, galimų piktnaudžiavimų nebūtų. Problema ne tame, kad nėra kažkokio ribojimo, bet kad jis galimai yra pažeidžiamas ir nėra tam užkertamas kelias“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Kvotos bus peržiūrimos
Taip pat planuojama peržiūrėti ir kvotų sistemą. Ekspertai ir su migracijos sistema dirbantys valstybes tarnautojai pripažįsta, jog šis įrankis yra neveikiantis. Šiais metais kvota paslaugų sektoriui buvo išnaudota rugpjūčio mėnesį, praėjusiais metais – metų viduryje. Išnaudojus kvotą, kuri taikoma norint paprasčiau įdarbinti trūkstamą darbuotoją, Užimtumo tarnybą užplūsta papildomų prašymų lavina, tuomet pasunkėja tiek šios institucijos, tiek užsieniečius norinčių įdarbinti įmonių darbas. Diskusijos metu kvotų sistemą peržiūrėti iki balandžio mėnesio pasižadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas.
„Mes planuojame peržiūrėti kvotų aprašą. Mes sutinkame, kad jis nepasiekė savo tikslų. Kvietėme darbdavių, darbuotojų atstovus teikti pasiūlymus. Esu užsibrėžęs, kad iki kitų metų balandžio reikėtų juos pasitvirtinti“, – kalbėjo viceministras V. Šilinskas.
Pirmi žingsniai jau žengti, o kas toliau?
„Įvykę pokyčiai yra svarbūs valstybės institucijoms ir privačiam verslui – visos darbo migracijos procedūros sutrumpintos bent vienu mėnesiu, o tai yra didžiuliai sutaupymai valstybės mastu. Tai įsisenėjusių darbo rinkos problemų sprendimas. Jeigu ateityje žengsime ir kitus pribrendusius žingsnius, pavyzdžiui, atleisime valstybės institucijas nuo pareigos tikrinti atvažiuojančių žmonių kvalifikaciją ir patirtį, perkeldami šią pareigą darbdaviui, atrišime pačių valstybės tarnautojų rankas, sutaupysime išteklius, kurie taip reikalingi būtinoms valstybės funkcijoms“, – Seimo Lietuvos Tarybos salėje sakė E. Leontjeva.
Diskusijos metu išsakytos svarios mintys ne tik migracijos sistemos tobulinimo, bet ir pačios valstybės tarnybos reformos klausimais. Žvilgsnis iš išorės į kuriamą naudą visuomenei bei įsiklausymas į sistemos vartotojus padės pasiekti reikalingus pokyčius.
Justo Džiugelio vadovauta Seimo darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti pateikė rekomendacijas, tarp kurių ir migracijos sistemos efektyvumo bei skaidrumo didinimas atsisakant jau minėtų perteklinių įrankių. Šias rekomendacijas patvirtino Seimo valdyba.
Diskusija „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos Sistema – misija įmanoma“ (Ilonos Kumpytės nuotr.)
„Pirmi žingsniai jau žengti, tolimesniems žingsniams jau yra ruošiamasi. Tačiau žingnsiams į priekį bus reikalingas politinis palaikymas ir mitų išsklaidymas, suvokiant kad vertę visuomenei nešanti migracijos sistema yra tikrai ne ta, kuri yra apipinta įrankių voratinkliais, bet paprasta ir skaidri sistema, leidžianti atliepti rinkos poreikius bei išlaisvinti valstybės tarnautojų rankas prasmingiems ir būtiniems darbams“, – apibendrino LLRI jaunesnysis ekspertas Rokas Subačius.
Leidinyje „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos sistema“ pateikiama darbo migracijos sistemoje naudojamų įrankių analizė prisidėjo prie jau įgyvendintų patobulinimų ir brėžia pamatus nuosekliai tęsti pribrendusius pokyčius, kurie pagerintų darbo imigracijos sąlygas, viešojo administravimo kokybę ir šalies konkurencingumą. Nuo pokyčių greičio ir taiklumo priklauso Lietuvos ekonominė ir socialinė ateitis, taip pat valstybės tarnybos reputacija.
PARSISIŲSKITE LEIDINĮ
Projektą remia
