LLRI įsteigimas ir pirmosios veiklos
Lietuvos laisvosios rinkos institutas įsteigtas 1990 m. lapkričio 20 dieną. Institutą, kurio tikslas buvo skleisti laisvosios rinkos idėjas po nepriklausomybės atkūrimo besiformuojančioje Lietuvoje, įkūrė šeši ekonomistai – Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus, kartu parengę knygą Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas. Vos įsteigus institutą, komanda susiskirstė į tris darbo grupes – įstatymų rengimo ir ekspertizės, pinigų ir bankų bei privatizacijos.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas įsiliejo Lietuvoje vykstančią bankų reformą, aktyviai dalyvavo rengiant Komercinių bankų įstatymo projektą. Kai priėmus šį įstatymą, nuo Lietuvos banko buvo atskirtos komercinės funkcijos ir suformuotas pagrindas privačių bankų veiklai, instituto prioritetu tapo privatizavimas ir ekonomikos liberalizavimas.
LLRI rengė prekių biržos įstatus, stengėsi suvienyti visas racionaliai mąstančias grupes, suinteresuotas Lietuvos biržos steigimu. Privatizavimas naudojant čekius tuo metu jau sparčiai vyko, tad instituto darbuotojai pradėjo analizuoti ir numatė tolesnes privatizavimo aktualijas.
1993 m. LLRI pradėjo rengti vertybinių popierių rinkos teisinius pagrindus. Lietuvos vertybinių popierių rinka ir birža pradėjo veikti pagal instituto ekspertų kartu su kitais specialistais parengtą dokumentą – Vertybinių popierių emisijos, viešosios apyvartos ir vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus. Vėliau LLRI inicijavo plačią visuomenės diskusiją apie vertybinių popierių rinkos plėtros galimybes (2000 m.) ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos privatizavimo būtinumą (2002 m.).
Bankininkstės pokyčiai
Pirmaisiais veiklos metais institutas reikšmingai prisidėjo steigiant Lietuvos vystymo banką. Nepaisant sunkių, o kartais ir beviltiškų situacijų, 1993 m. spalio mėn. buvo pristatytas LLRI analitikų parengtas įstatymo projektas, kuriam pritarė Vyriausybė, o vėliau ir Seimas. Tai buvo pirmasis tarptautinis bankas Lietuvoje, kurio paskirtis – teikti ilgalaikius kreditus mažoms ir vidutinėms privačioms įmonėms, taip pat investuoti į jų akcinį kapitalą.
Institutas aktyviai skleidė privačios bankininkystės idėją, palaikė bankininkystės sektoriaus liberalizavimo iniciatyvas. Tai – komercinių bankų viešosios atskaitomybės pradžia (1994 m.), užsienio bankų veiklos pradžia Lietuvoje (1996 m.), komercinių bankų paskolų užsienio valiuta įteisinimas (1997 m.), paskolų iš užsienio bankų palūkanų apmokestinimo panaikinimas (1999 m.), kontraktinio taupymo (Bausparkassen) sistemos idėjos įgyvendinimo sustabdymas (2002 m.).
Mokesčių pakeitimai
Dar 1991 m. institutas iškėlė tiesioginių pajamų mokesčių panaikinimo idėją. Nepaisant didžiulio pasipriešinimo, LLRI ekspertai tikino, kad pelno mokesčio panaikinimas – pirmas esminės mokesčių reformos žingsnis. 1997 m. buvo panaikintas pelno mokestis reinvestuotam pelnui. Tais pačiais metais Vyriausybės programoje netgi buvo planuota panaikinti pelno mokestį, tačiau vėliau buvo apsiribota jo sumažinimu iki 24 proc., o 2002 m. – iki 15 proc.
Nors pastangos Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius nuo 1995 m. kartojasi nuolat, instituto pastangomis jie neįteisinti. Ilgametis LLRI raginimas mažinti gyventojų pajamų mokestį 2005 m. pagaliau pradėtas įgyvendinti. Per 20 metų instituto ekspertai taip pat aktyviai siūlė naikinti kelių mokestį ir įvairias mokesčių lengvatas, stabdyti nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams įvedimą, susieti rinkliavų dydžius su paslaugos kaina. 1998 m. ir 2000 m. Vyriausybės savo programose buvo įtvirtinusios beveik visus LLRI siūlomus mokesčių reformos principus.
Valstybės išlaidų mažinimas
Instituto ekspertai dirbo, kad mokesčių reforma vyktų lygiagrečiai su biudžeto ir valstybės išlaidų pokyčiais. 1996 m. LLRI pasiūlius esminės biudžeto reformos planą, įstatymų rengėjai pasitelkė instituto komandą reformos koncepcijai parengti. 1997 m., LLRI siūlymu, indėlių kompensavimas buvo atskirtas nuo valstybės biudžeto: indėlių grąžinimo fondas buvo atskirtas nuo valstybės biudžeto, uždraustas fondo skolinimasis su valstybės garantijomis ir palūkanų nuo atkurtų indėlių mokėjimas.
2000 m., formuojant biudžetą, pritaikytas Saulėlydžio komisijos pasiūlytas strateginio planavimo principas. 2001 m. taip pat įgyvendintas LLRI siūlytas konsoliduoto biudžeto principas. Į valstybės biudžetą buvo įtraukta daugiau kaip dvidešimt nebiudžetinių fondų, išskyrus privatizavimo, socialinės ir sveikatos apsaugos ir kelių fondų.
Pensijų sistemos reforma
1994 m. LLRI parengė pirmąjį Pensijų fondų įstatymo projektą. Įstatymas buvo priimtas 1999 m. Vėliau, sprendimui dėl pensijų reformos stringant valdžios koridoriuose, LLRI pasiūlė kompromisą – savanorišką kaupimą 2-osios pakopos pensijų fonduose. Tai leido pajudinti Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą iš mirties taško ir 2002 m. galiausiai pradėta įgyvendinti pensijų reforma.
Sąlygų verslui gerinimas
Siekdamas paskatinti kurti palankią verslo aplinką, nuo 1996 m. LLRI įgyvendino ilgalaikį projektą, kad būtų sumažinta verslui tenkanti biurokratijos našta. Šis projektas žinomas kaip „verslo dereguliavimo iniciatyva”. Dar 1994 m. buvo įteisinti instituto pasiūlymai Akcinių bendrovių įstatymui, kuriais siekta įdiegti korporatyviojo valdymo kultūros principus.
LLRI turėjo svarios įtakos viešiems debatams dėl konkurencijos principų, aiškindamas, kad konkurenciją labiausiai pažeidžia ne privatus verslas, bet valdžios kišimasis į rinką ir parama verslui. 1999 m. priimtas Konkurencijos įstatymas panaikino kai kuriuos apribojimus ir apibrėžė valdžios atsakomybę už konkurencijos pažeidimus. Konkurencijos taryba tapo nepriklausoma institucija.
LLRI nuolat priešinosi valdiškoms subsidijoms, mokesčių lengvatoms ir kitokiai paramai atskiroms verslo grupėms ar kategorijoms. Instituto ekspertai nuo pat įkūrimo dirba, kad būtų supaprastintos verslo veiklos sąlygos, mažėtų biurokratijos ir reguliavimų. Idėja išpopuliarėjo, tad 1999 m. suformuotas Vyriausybės kabinetas įkurė Saulėlydžio komisiją. LLRI suformulavo ir pasiūlė biurokratijos ir valdžios funkcijų mažinimo strategiją ir veiksmų planą.
LLRI turėjo didelę įtaką kitai – verslo sąlygoms gerinti skirtai – Saulėtekio komisijai svarstant, kaip supaprastinti kapitalo rinkos, darbo santykių, žemės įsigijimo ir statybų reguliavimo nuostatas. Tačiau vėliau, ėmus stigti politinės valios vykdyti verslo sąlygas gerinančią programą, LLRI pasitraukė iš jos veiklos.
Darbo santykių bei licencijavimo reglamentavimas
Nuosekliai analizuodama rinkos santykių veiksnius ir stabdžius, dar 1996 m. instituto komanda susidurdavo su sritimi, kurios reforma buvo laikoma griežtu tabu. Tai darbo santykių reglamentavimas – sunkiai prieinama ir dar sunkiau liberalizuojama sfera. LLRI nuo pat pradžių dirbo rengiant naująjį naująjį Darbo kodekso projektą.
LLRI ekspertai pasiekė, kad naujasis Darbo kodeksas įteisintų kai kuriuos pagerinimus, nors šis teisės aktas neatitinka visų darbuotojų ir darbdavių poreikių.
1998 m. institutas atliko licencijavimo praktikos problemų analizę ir pateikė rekomendacijas. Vėliau LLRI ekspertai dalyvavo darbo grupės, nagrinėjančios licencijavimo reglamentavimą, veikloje ir pateikė LLRI siūlomus licencijavimo principus, kurie leistų užtikrinti nuoseklumą pertvarkant dabartines licencijavimo taisykles ir procedūras bei apsaugoti nuo nepagrįstų sprendimų. 2004 m. kovo 15 d. priimtas Vyriausybės nutarimas remiasi LLRI išvadomis ir siūlymais dėl licencijavimo sistemos pertvarkymo. Jame įtvirtinti visi LLRI pasiūlyti licencijavimo principai, nors su išlygomis ir ne itin tiksliai.
Informacinių technologijų įteisinimas
Siekdami optimizuoti savo veiklą tiek privatus verslas, tiek valdžios institucijos pradėjo taikyti informacines technologijas, o politiniame žodyne atsirado naujos – žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės sąvokos. LLRI reikšmingai prisidėjo prie šios srities teisinės bazės kūrimo. Instituto ekspertai net tik dalyvavo darbo grupėse, kurios rengė beveik visus svarbiausius dokumentus, bet ir buvo pagrindiniai bendraautoriai daugelio įstatymų ir kitų dokumentų, tarp kurių – Elektroninės valdžios, Elektroninio verslo ir Elektroninių ryšių koncepcijų, Elektroninio parašo įstatymo naujos redakcijos, Telekomunikacijų įstatymo pataisos.
LLRI ekspertai dirbo, kad verslas nebūtų suvaržytas archajiškų reikalavimų, apsaugota jo galimybė plėstis ir ieškoti naujų veiklos nišų. LLRI sustabdė daug valstybės ūkininkavimo technologijų srityje iniciatyvų, tai leido rinkoje plėtotis privačiam verslui bei užkirto kelią mokesčių mokėtojų pinigų švaistymui.
Sveikatos apsaugos reformos
1997 m. LLRI atkreipė dėmesį, kad socialinės ir sveikatos apsaugos sritys tradiciškai yra tos, kuriose valstybės vaidmuo ypač stiprus, o perskirstymas didelis. Brangi ir neefektyvi socialinio aprūpinimo sistema, paveldėta iš sovietinių laikų, iššvaisto didžiulius išteklius ir tampa pagrindiniu rinkos ekonomikos plėtros stabdžiu.
Nuo 2000 m. instituto analitikai ėmė aktyviai analizuoti pagrindines sveikatos sistemos problemas. Iki šiol LLRI tęsia projektą, kurio esmė – gyvybingos sveikatos apsaugos sistemos skatinimas Lietuvoje. Ekspertai parengė sveikatos apsaugos reformos Lietuvoje viziją ir konkrečius siūlymus, kaip ją įgyvendinti. Nors ir milžiniškomis pastangomis, instituto siūlomos sveikatos sistemos reformos idėjos įgauna vis didesnį palaikymą visuomenėje.
Švietimo finansavimo sistema
Lietuvos švietimo finansavimui buvo būtina esminė reforma. LLRI pasiūlė įdiegti bendrojo lavinimo sistemoje mokinio krepšelio principą, pagal kurį švietimo įstaigos iš valstybės ar savivaldybės lėšų turi būti finansuojamos tik proporcingai besimokančiųjų skaičiui, o mokiniui perėjus į kitą švietimo įstaigą valstybės finansavimas taip pat tektų kitai įstaigai.
2002 m. šis principas iš dalies buvo įgyvendintas, tačiau numatyta daug išlygų skiriant finansavimą skirtingų tipų, kaimo ir miesto mokykloms. Instituto analitikai ragino nuosekliau įtvirtinti švietimo sistemos finansavimo reformą, paremtą konkurencija, decentralizacija ir privačia iniciatyva.
LLRI 2002 m. pradėjo tarptautinį projektą, kurio metu parengė išsamią aukštojo mokslo finansavimo studiją ir pradėjo didelę pasiūlymų pristatymo kampaniją visuomenėje. Šiuo projektu siekta paskatinti diskusiją dėl mokinio krepšelio diegimo aukštajame moksle ir įtikinti visuomenę ir valdžios atstovus, kad ši esminė reforma yra būtina.
Lietuvos stojimas į ES
Dar prieš Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą (ES), LLRI ėmė tyrinėti ir vertinti narystės ES poveikį visai Lietuvos ekonomikai ir atskiroms ūkio šakoms ir įmonėms. Išankstiniai LLRI vertinimai dėl narystės privalumų ir trūkumų pasiteisino: didžiausią naudą mūsų šaliai duoda atsivėrusi bendroji ES rinka, o labiausiai apsunkina privalomųjų standartų diegimas ir įgyvendinimas.
LLRI buvo pirmoji institucija šalyje, išanalizavusi Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkę, įvertinusi jos poveikį Lietuvai ir inicijavusi diskusiją dėl šio svarbaus dokumento. 2004 m. balandį institutas pradėjo tyrinėti ekonomines kontrabandos priežastis, siekdamas paskatinti sprendimus priimančių institucijų ir visuomenės diskusiją dėl efektyviausių kontrabandos ir su ja susijusių šešėlinės ekonomikos mažinimo būdų ir priemonių Lietuvoje bei ES.
LLRI pabrėžė, jog veiksmingiausias būdas kovoti su šiuo reiškiniu – atsisakyti perteklinio reguliavimo ir licencijavimo bei ES lygiu siekti akcizo mažinimo. 2005 m. LLRI ekspertai dalyvavo tarpžinybinėje Ūkio ministerijos darbo grupėje, kuri suformulavo Lietuvos poziciją ir pastabas dėl ES paslaugų direktyvos projekto. Lietuvai tapus ES nare, Institutas ėmė rimtai gilintis į ES politikos formavimo procesą ir plėsti veiklos geografiją – kad laisvosios rinkos idėjos skintųsi kelią ir už Lietuvos ribų.
LLRI švietėjiška veikla
Švietėjiška veikla – neatsiejama LLRI veiklos dalis. Per 25 instituto veiklos metus projektų jaunimui vis daugėjo, tad 2012 metais buvo įsteigtas LLRI švietimo centras. Šio centro veikla orientuota tiek į mokinius, tiek į studentus, mokytojus ir profesionalus.
LLRI išleido daugiau kaip 20 knygų. Nuo 1994 m. LLRI leido periodinį leidinį Laisvoji rinka.
2015 m. parengė ir išleido inovatyvų ekonomikos vadovėlį, 9-10 klasių moksleiviams „Ekonomika per 31 valandą”, kuris greitai išpopuliarėjo šalies mokyklose. 2016 m. vadovėlio projektas apdovanotas prestižiniu Templeton laisvės apdovanojimu ir 100 tūkst. JAV dolerių premija. Šis apdovanojimas skiriamas kartą per metus už indėlį skatinant laisvės idėjas, inovacijas ir žmonių veiklumą.
Nuo 2009 m. organizuotas internetinis ekonomikos kursas 9-12 klasių moksleiviams Ekonomika aktyviai,
2000-2004 m. Lietuvos studentai buvo kviečiami į Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstytą LLRI kursą Kapitalizmas ir laisvė, nuo 2004 m. skelbiamas LLRI rašinio konkursas Laisvės studijos, nuo 2008 m. iki šiol rengiami intensyvūs ekonomikos kursai studentams ir profesionalams – Realistinė ekonomikos analizė, kurių lektoriai – garsūs užsienio ir kitų šalių profesionalai.
LLRI pripažinimas ir bendradarbiavimas
Per 25 metus nepriklausoma ir principinga LLRI nuomonė tapo girdima tiek vietinių ir tarptautinių institucijų. 1999 m. pradėjusios veiklą Tarptautinio valiutos fondo misijos atstovai kasmet konsultuojasi su instituto analitikais dėl šalies ekonominių ir socialinių problemų ir jų galimų sprendimų. 2000–2005 m. LLRI teikė patarimus Pasaulio bankui dėl kovos su korupcija strategijos. 2004 m. LLRI darbą įvertino pasaulio nevyriausybinių organizacijų bendruomenė – institutas laimėjo Templetono laisvės apdovanojimų programos (Templeton Freedom Awards Program) prizą, skiriamą Institucijos meistriškumo kategorijoje. Nuo 1999 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo prašymu LLRI teikia išvadas dėl įvairių teisės aktų. Nuo įkūrimo pradžios institutas bendradarbiavo su visomis politinėmis partijomis ir vyriausybėmis, o jo atstovai buvo kviečiami dirbti Lietuvos Prezidento ir Vyriausybės patarėjais. Per daugelį metų žiniasklaidai institutas tapo vertingu informacijos šaltiniu, į kurį kreipiamasi pagrįstos nuomonės ir kompetentingo paaiškinimo.
Čia išvardinta tik dalis LLRI per 25 atliktų darbų. LLRI nuolatos atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, pavyzdžiui, kasmet sudaro Lietuvos savivaldybių indeksą, tiria Lietuvos šešėlinės ekonomiką ir t.t. Taip pat LLRI ekspertai kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms, patardami, kaip geriau įtvirtinti laisvosios rinkos principus Lietuvoje.
