Kitąmet II pakopos dalyviams teks asmeninis finansinis referendumas: likti, pasitraukti, perkelti į III pakopą ar investuoti savarankiškai. Estija 2021 m. jau išbandė tą patį, o jos centrinio banko ekonomistai įvertino pasekmes. Estų patirtis mums itin aktuali – panašių reformos rezultatų galime tikėtis ir mūsų šalyje.
Tad, kaip gi pensijų kaupimo reforma paveikė gyventojų vartojimo įpročius? Estijoje leidus atsiimti lėšas, prekių ir paslaugų pirkimo bumas kilo iškart – jį duomenys rodo jau per pirmąjį mėnesį. Skaičiuojama, kad santaupas atsiėmę gyventojai pirko beveik dvigubai daugiau, nei įprastai, o žmonės iki 35-erių – dar daugiau. Jauni žmonės daugiau nei pusę atsiimtų lėšų išleido beveik iškart, per pirmuosius tris mėnesius. Vertinant visas amžiaus grupes bendrai, išlaidos azartiniams lošimams šoktelėjo 73 proc., laisvalaikiui ir pramogoms – 96 proc., drabužiams – 35 proc.
Bet staigus vartojimo šuolis turi kainą – ir ją sumoka ne tik tie, kurie atsiėmė lėšas iš pensijų fondų – infliacija dėl staigaus pinigų įliejimo į rinką padidėjo 2 proc. punktais. Pastebėta, jog kainų šuolis buvo ryškiausias drabužių, namų priežiūros ir remonto, automobilių ir pramogų kategorijose. Tad, nors atsiėmę senatvei taupytus pinigus gyventojai galėjo džiaugtis naujais drabužiais, automobiliais ir kitomis prekėmis, likę gyventojai pralošė. Pensijų reforma jiems reiškė padidėjusias kainas ir dėl to sumažėjusią perkamąją galią, kitaip tariant – mažiau prekių už tuos pačius pinigus.
Beveik trečdalį atsiimtų lėšų estai panaudojo vartojimo kreditų grąžinimui. Visgi, jaunimo tarpe, jau po devynių mėnesių pasitraukusiųjų asmenų įsiskolinimo lygis grįžo į pradinį lygį, kadangi grąžintas paskolas žmonės pakeitė naujomis paskolomis. Tad asmeninių finansų pagerėjimas tebuvo trumpalaikis reiškinys. Asmenys, kurie atsiėmė lėšas, alternatyviomis investavimo ar taupymo pensijai priemonėmis naudotis nepradėjo. Vertinant visas amžiaus grupes bendrai, po vienerių metų, pusė išsiimtų lėšų liko einamosiose sąskaitose – pinigai nebuvo išleisti, bet ir neuždirbo investicinės grąžos.
Įdomi Estijos ekonomistų išvada – galimybė iš anksto atsiimti sukauptas lėšas Estijoje jau greitai padidins pajamų nelygybę. Taip nutiks, nes iš pensijų kaupimo pasitraukė pagrinde žemesnes pajamas uždirbantys asmenys. Tad, Estijos centrinio banko vertinimu, žemesnes pajamas gaunantys asmenys ateityje gaus mažesnę pensiją, kadangi neteks kaupiamosios dalies. Tuo tarpu, aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, toliau likę kaupimo sistemoje, išėję į pensiją džiaugsis sukauptų lėšų nulemta pensijos dalimi. To rezultatas akivaizdus – padidėjusi pajamų nelygybė.
Ar pasitraukę iš antrosios pakopos gyventojai kelis mėnesius paišlaidaus, bet nepradės senatve rūpintis kitais būdais? Nebūtinai. Tai priklauso nuo visuomenės sąmoningumo ir nuo gyventojams prieinamos informacijos. Sodra jau paskelbė skaičiuoklę, padėsiančią priimti sprendimą dėl tolimesnio dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka ir patys pensijų fondai, tiesiogiai bendraudami su savo klientais ir teikdami prognozes, kaip tolimesnis kaupimas virs didesne pensija ateityje.
Kiekvienam žmogui svarbu individualiai įsivertinti savo asmeninę situaciją, sukauptas lėšas ir likusį laiką iki pensinio amžiaus. Tiesa, jog dalies žmonių netenkina sukaupta suma ir valstybės siūlomas pensijų anuitetas – kai startavo pensijų kaupimo sistema, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ tesiekė 242 eurus. Kaupus senatvei kelis procentus nuo tokios mažos bazės, net ir fondams uždirbant investicinę grąžą, sukaupta suma neatrodo didelė. Visgi, šiuo metu situacija kardinaliai pasikeitė – 2024 m. darbo užmokestis į rankas buvo jau net šešis kartus didesnis nei prieš du dešimtmečius ir pasiekė 1 432 eurus. Vadinasi, dabar kaupdami net ir kelis procentus, per kelis dešimtmečius galime sukaupti reikšmingas sumas, leisiančias gauti orią pensiją.
Be to, atlyginimams gerokai priartėjus prie Europos vidurkio, tolimesnio darbo užmokesčio augimo “kartais” tikėtis būtų naivu. Tai reiškia – kaupimas ateičiai dabar yra daug racionalesnis sprendimas, nei kad buvo Lietuvai vos įstojus į Europos Sąjungą. Kartu, Sodros galimybės mokėti socialinio draudimo įmokomis finansuojamas pensijas silpnės – dėl itin žemo gimstamumo lygio, prognozuojama, 2024 m. karjerą pradedantiems darbuotojams prognozuojamas žemesnis nei trisdešimt procentų buvusių pajamų į rankas pensijos dydis.
Tad, dalyvavimas II-osios pensijų pakopos kaupime – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Visgi būtų apmaudu, jei su senatvei taupytais pinigais dalis lietuvių pasielgtų taip kaip kai kurie estai, senatvei taupytas lėšas skyrę ir azartiniams lošimams ar drabužiams. Visgi, nekartoti svetimų klaidų yra lengviau, nei su šiuo pasirinkimu susidurti pirmiesiems. Tad, renkantis ar kaupti, ar ne, taip pat ar atsiimti sukauptą turtą, kiekvienam derėtų įvertinti alternatyvas. Svarbu nepamiršti – mūsų kiekvieno gerovė senatvėje – pirmiausia ne valstybės, o mūsų pačių atsakomybė.
Ernestas Einoris yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
