Minimalią mėnesio algą (MMA) susiejus su darbo našumo dinamika, kaip rekomenduoja Europos Sąjunga, geriau valdytume rizikas, kylančias ekonomikos konkurencingumui ir darbo vietų išlaikymui, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikas Ernestas Einoris. Instituto skaičiavimais, MMA kitąmet turėtų didėti ne daugiau nei 4,2 proc., arba iki 1082 eurų.

Trišalei tarybai antradienį imantis svarstyti, kaip kitąmet turėtų atrodyti MMA, E. Einoris sako, kad svarbiausias atskaitos taškas turėtų būti šalies ekonomikos konkurencingumas. O jis pastaruoju metu išgyvena rimtų iššūkių.

„Tą pernai pastebėjo ir Europos Komisija, pabrėžusi, jog nominalios darbo sąnaudos per trejus metus Lietuvoje augo greičiausiai Europoje – beveik 38 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 10 proc. Viliantis sumažinti susiformavusį atotrūkį tarp MMA ir darbo našumo, turime užtikrinti, kad nešautume patys sau į koją: MMA gali didėti tik tiek, kad išlaikytume veikiančią ekonomiką ir darbo vietas“, – sakė LLRI analitikas.

Todėl, E. Einorio teigimu, reikėtų koreguoti Trišalėje taryboje naudojamą MMA formulę ir nustatyti, kad MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio. Kitaip tariant, susieti MMA dydį su darbo našumu, nustatant, kad MMA negali būti didinama daugiau, nei auga darbo našumas.

Tą numato ir 2022 m. priimta Europos Komisijos Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Joje nustatyta, kad „valstybės narės turėtų atsižvelgti į perkamąją galią, ilgalaikį nacionalinį našumo lygį ir jo pokyčius, taip pat į darbo užmokesčio lygį, darbo užmokesčio pasiskirstymą ir darbo užmokesčio augimą“.

Pagal formulę, MMA dydį siejančią su darbo našumo augimu, 2026 m. minimalus darbo užmokestis galėtų augti nuo 1038 eurų iki 1082 eurų, arba 4,2 proc.

Be to, E. Einorio teigimu dabartinė MMA nustatymo tvarka neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Tad kai kuriose šalies regionuose  susidaro itin nepalankus santykis tarp MMA ir vidutinio apskrities darbo užmokesčio (VDU).

Tai lemia darbo vietų trūkumą ir įkalina žmones bedarbystėje. „Kai nustatytas MMA yra didesnis, nei darbuotojų sukuriama vertė, ekonomikos dėsningumai verčia įmones samdyti mažiau darbuotojų. Dėl šio neatitikimo dalis žmonių gali netekti darbo“, – kalbėjo E. Einoris.

Ekonominę ir socialinę regionų raidą stiprintų bei investicijas į regionus didintų MMA diferencijavimas pagal apskritį: jeigu Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities vidutinio darbo užmokesčio (VDU), toje apskrityje MMA dydis galėtų būti lygus 50 proc. tos apskrities VDU.

„Toks mechanizmas užtikrintų teisingą ir proporcingą atlyginimų augimą, atitinkantį Lietuvos ūkio padėtį ir įmonių gebėjimą mokėti didesnį atlygį, tuo pačiu neaukojant darbo vietų ir investicijų, bei iš tiesų nepakenktume toms gyventojų grupėms, kurioms siekiama padėti“, – sakė E. Einoris.

PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ