Besikeičianti socialinė ir geopolitinė aplinka ragina iš naujo apsvarstyti ryšį tarp biudžeto formavimo, mokesčių, investicijų ir ekonomikos augimo. Tarptautinė mokesčių konkurencija verčia tobulinti Lietuvos mokesčius, siekiant ilgalaikio šalies tvarumo bei konkurencingumo.
Lietuva yra maža rinka su bene sparčiausiai senstančia populiacija. Geopolitinės rizikos apsunkina galimybes pritraukti investicijų, kurti darbo vietas ir užtikrinti gerovės augimą. Kompensuoti šią sudėtingą padėtį galima tik keleriopai palankesne mokesčių sistema.
PARSISIŲSKITE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ
Jei pagrindiniu mokesčių sistemos pertvarkos leitmotyvu laikomas nepakankamas bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas ar padidėję biudžeto poreikiai, aritmetinė logika lyg ir sufleruoja mokesčių didinimą. Tačiau taip rizikuojame prarasti mokestinę bazę – aukštesni mokesčiai gali tapti biudžeto pajamų mažėjimo priežastimi. Siekiant, kad Lietuvos ūkio raidos nestabdytų kapitalo nutekėjimas į kitas šalis bei šešėlinės ekonomikos plėtra, būtina efektyvi mokesčių sistema, kurioje galioja ženkliai mažesnė mokesčių ir administracinė našta negu žemyninėje Europoje.
Pirmoje darbo dalyje analizuojama, kaip gerosios mokesčių sistemos principai – efektyvumas, neutralumas, proporcingumas, paprastumas, skaidrumas bei stabilumas – dera su Lietuvos teisine baze – Teisėkūros pagrindų įstatymo (TPĮ) ir Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) principais. Antrojoje dalyje paaiškinamos skirtys tarp lengvatų bei universalių mokestinių režimų. Trečiojoje dalyje apžvelgiami didžiausią indėlį į valstybės biudžetą įnešantys tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai bei aptariamos jų tobulinimo kryptys. Galiausiai, studija leidžia atsakyti į klausimą, ar nuoseklus Lietuvos TPĮ ir MAĮ principų laikymasis įgalina konstruoti nacionalinę mokesčių sistemą, užtikrinančia tiek biudžeto pajamas, tiek ir šalies konkurencingumą.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
