ES politikai pastebėjo, jog auginti regiono ekonomiką su šitokia biurokratine našta yra tas pats, kas bandyti bėgti maratoną apsiavus geležines kurpaites. Bandymų jas keisti patogesniais sportbačiais būta ir anksčiau, tad svarbiausias klausimas – ar šį kartą bus kitaip?

Sausio pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbė „Europos konkurencingumo kompasą“. Tai – veiksmų planas, kuriame numatyta, kaip ateinančius penkerius metus bus stiprinama ES ekonomika. Ursulos von der Leyen vadovaujama Komisija pastebi, jog Bendrijos ūkis jau ilgą laiką stagnuoja ir yra įstrigęs panašiame lygyje, kuriame JAV buvo prieš du dešimtmečius. Atsilikimas ypač akivaizdus naujųjų technologijų sektoriuje – tiek dirbtinio intelekto technologija, tiek socialiniai tinklai, tiek išmanieji telefonai, europiečius pasiekia iš JAV, Kinijos ar kitų pasaulio šalių. Įgyvendinusi savo planą, EK tikisi pavyti kitas šalis technologijų ir inovacijų srityje.

Dokumente pripažįstama, jog Europos konkurencingumą riboja pluoštas įvairių reguliavimų, draudimų ir reikalavimų. Biurokratinė našta verslui Bendrijoje ženkliai didesnė nei pagrindinėse užsienio konkurentėse. Siekdama pašalinti šią problemą, Komisija iškėlė ambicingą tikslą – per ateinančius penkerius metus administracinę naštą įmonėms sumažinti ketvirtadaliu, o smulkiajam verslui dar daugiau – 35 proc. Tai leistų verslui daugiau laiko ir pinigų skirti ne ataskaitų pildymui ir leidimų prašymui, o naujų produktų kūrimui ir veiklos plėtrai.

Tai jau ne pirmas bandymas sumažinti biurokratinę naštą – 2015 m. priimta „geresnio reguliavimo darbotvarkė“ ir 2017 m. pramonės strategija žadėjo praktiškai tą patį. Tačiau naujos biurokratijos tempas lenkė jos mažinimo pastangas: senų reguliavimų naikinta mažiau nei įvesta naujų. Nors jiems vertinti buvo sukurtos įmantrios procedūros, o verslo patiriama administracinė našta apskaičiuojama sudėtingais modeliais, biurokratinė našta verslui išliko opi problema.

Viena ryškiausių sričių, kurioje ES iš tiesų rodo lyderystę, tai naujų reguliavimų įmonėms įvedimas. Mes bene pirmieji pasaulyje priėmėme dirbtinio intelekto aktą, nustatantį detalius dokumentacijos ir rizikų valdymo reikalavimus dirbtinį intelektą kuriančioms kompanijoms. Šios įmonės vis garsiau kalba apie tai, kad tokie reguliavimai slopins dirbtinio intelekto inovacijas Europoje. Jis siunčia aiškią žinutę startuoliams: jei norite kurti inovacijas  – darykite tai kitur. Štai, JAV jūsų lauks ne su ilgu reikalavimų sąrašu, o su investicijomis ir talentų pritraukimo programomis.

Tam, kad EK siekimi pokyčiai būtų sėkmingi, reikalinga politinė atsakomybė. „Įgyvendinimo ir supaprastinimo“ užduotis patikėta eurokomisarui, buvusiam Latvijos premjerui Valdžiui Dobrovolskui. Jis ateinančius penkerius metus turėtų atlikti ES teisės aktų peržiūrą ir vykdyti viešąsias konsultacijas, siekdamas identifikuoti problemas ir sunkumus, kuriuos patiria šiuos teisės aktus įgyvendinti privalantys socialiniai partneriai.  Visgi, analogiškos procedūros buvo vykdomos ir iki šiol – verslo identifikuotos biurokratinės problemos detaliai aprašytos nuguldavo teisės aktų ex ante, ex post vertinimuose ir jau minėtose strategijose.

Tačiau jų išvadas teisės aktų rengėjai arba ignoruodavo, arba atsižvelgdavo ribotai. Pavyzdžių rasti galima ne vieną – praėjusios EK kadencijos metu buvo priimta gausybė verslo aplinką bloginančių direktyvų. Tarp jų – minimalaus pelno mokesčio direktyva, nepaisant palyginus mažų papildomų mokestinių pajamų užkrovusi įmonėms šūsnį naujų ataskaitų pildymo ir sudėtingų skaičiavimų. Minimali yra ir šios direktyvos teikiama nauda europiečiams, tačiau žala ekonomikos konkurencingumui itin reikšminga. Ypač turint galvoje, jog nuo analogiškų mokesčių šiemet atsitraukė  JAV, taip įgaudama dar vieną konkurencinį pranašumą prieš ES.

Kad ES taptų konkurencinga ir grįžtų į augimo kelią, neužtenka dar vienos strategijos. Tikras pokytis įvyks tik tada, kai ES atsigręš į savo esminę idėją – bendrąją rinką – ir realiai pašalins joje egzistuojančius reguliacinius barjerus. Vietoj pluošto naujų penkmečio planų ir reguliavimų, ES turėtų dėmesį sutelkti ties jau galiojančių biurokratinių suvaržymų šalinimu, kurių dar praėjusioje Komisijos kadencijoje priimta ne vienas. Tikslą priimti naujas direktyvas turėtų keisti planas naikinti galiojančias. Jei EK kryptis nesikeis, naujasis „Europos konkurencingumo kompasas“ liks tik dar vienu neįgyvendintu penkmečio planu, o Europa ir toliau stebės konkurentų tolstančias nugaras.

Originaliai publikuota IQ.