Šiandien Seimas planuoja priimti biudžetą. Kadangi tai mūsų gyvenimo veidrodis ir rytojaus perspektyva, verta jį atidžiai apžvelgti. Pirmiausia – svarbu proporcijos. Valdžios sektoriaus deficitas planuojamas mažesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 45 proc. Skamba pakenčiamai – kol neįsižiūrime, ką tai reiškia.

Konsoliduoto biudžeto pajamos siekia 35 mlrd. eurų, o išlaidos jas viršija beveik 5 mlrd. eurų. Vadinasi, kas aštuntas išleisti planuojamas euras nepadengtas pajamomis ir turės būti skolinamas.

Konsoliduotą biudžetą sudaro keturios dalys: „Sodros“ biudžetas, turintis didelį pajamų perteklių, bei privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir savivaldybių biudžetai, kurie yra subalansuoti. Tad visas valdžios sektoriaus deficitas susidaro centrinės valdžios grandyje. Čia pajamos sieks apie 21 mlrd. eurų, o išlaidos jas viršys 6,5 mlrd. eurų. Kitaip tariant, kas ketvirtą centrinės valdžios išlaidų eurą teks finansuotis skola.

Vis dėlto numatyti 4,8 mlrd. eurų gynybai yra svarbus pasiekimas, atspindintis mūsų didžiausią prioritetą. Į deficitą įtraukus avansinius mokėjimus už karinę įrangą – deficitas paauga nuo trijų net iki penkių procentų.  ES leido daryti fiskalinės drausmės išimtis gynybai, tačiau nuo palūkanų už skolas ES atleisti negali, tad šios Lietuvai kainuos virš milijardo eurų kasmet. 

Valstybės skolos dydis – apie 45 proc. BVP, tačiau Valstybės kontrolė jau perspėja, kad 2028 m. biudžetas pažeis ES fiskalinės drausmės taisykles, ir skola gali peržengti 60 proc. BVP ribą. Ką gi daryti? 

Seimui jau esame siūlę bent kelis milijardus eurų gauti iš nenaudojamos valstybės žemės pardavimo, ir smagu, kad toks projektas jau svarstomas Seime, o gautos pajamos keliaus tiesiai į Gynybos fondą. To paties šaukiasi ir dalis kito valstybės turto, kurio vertė viršija 66 mlrd. eurų. Jei teisingai apsispręstume, pajamos iš turto pardavimo kasmet sudarytų bent kelis milijardus eurų ir leistų išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą, kartu mažinant biudžeto deficitą ir stabdant skolos augimą.

Būtina optimizuoti valstybės valdymą ir įšaldyti neprioritetinių išlaidų augimą. Jeigu lėšų įšaldymas, kurį valdžia numatė išskirtinai LRT finansavimui, kaip ji pati teigia, nėra bausmė, analogiška taisyklė turėtų būti pritaikyta pirmiausia jai pačiai – ministerijoms, šimtams joms pavaldžių įstaigų ir įstaigėlių. Tik taip valdžia realiai laikytųsi prioritetų, pasitemptų ir taptų efektyvi bei greita. Valdiškos ir savivaldos įmonės savo noru neatsisakys įrengtų baseinų ir boulingų – to turi pareikalauti geras šeimininkas. Kuris visuomet pradeda nuo savęs.

Kai savo interesai atrodo šventi, politikai vis dažniau prakalba apie mokesčių didinimą, o tai gali greičiau pražudyti valstybės finansus, negu juos pagerinti. Štai, nuolat didinant dyzelino akcizą, vis daugiau tranzitu važiuojančių vilkikų kurą pilasi už Lietuvos ribų. Nors politikai mato, kaip tai kerta per Lietuvos interesus ir vežėjų konkurencingumą, degalų akcizą ir toliau norima didinti. Rezultatas – ant popieriaus suplanuoti biudžeto skaičiukai nebūtinai taps tikromis įplaukomis ir gali dar labiau išpūsti deficitą metų eigoje.

Toks pat likimas gali ištikti ir iš mokesčių reformos numatytą pajamų kalną: iš GPM žadama surinkti 11,5 proc., o iš pelno mokesčio net 25,4 proc. daugiau lėšų. Tačiau dalis verslo jau žvalgosi kitų mokesčių jurisdikcijų arba net ir įsitvirtino ten, o kalbos apie tolesnį mokesčių didinimą grasina iš Lietuvos išvaryti vis dar produktyviai veikiantį, darbo vietas bei Lietuvos gerovę kuriantį kapitalą. 

Biudžeto proporcijos rodo, kad valdžia nežiūri į savo valdas, turtą bei išlaidas kaip geras šeimininkas, o vis žvalgosi papildomų mokesčių Lietuvos verslams ir gyventojams. Sutapimas ar ne, bet kaip tik šiandien iš Vilniaus kyla pirmieji tiesioginiai skrydžiai į Dubajų – kryptį, kurią renkasi ne tik turistai, bet ir kapitalas.

Originaliai publikuota LRT.