Lietuva gerina pozicijas Pasaulio ekonominės laisvės indekse, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), bendradarbiaudamas su Kanados smegenų centru „Fraser Institute“. Prieš dvejus metus užėmusi 17 vietą, pernai Lietuva krito į 46-ąją, o šiemet pakilo į 33 vietą.

Naujausiame Pasaulio ekonominės laisvės indekse, vertinančiame, kiek šalių politika ir institucijos leidžia žmonėms patiems priimti ekonominius sprendimus, gerbiant kitų teises, žemyn Lietuvą tempia du rodikliai – valdžios sektoriaus dydis ir aprėptis bei pinigų politikos stabilumas. Pagal šiuos kriterijus mūsų šalis reitinguojama atitinkamai 68-oje ir 81-oje vietose. Bendras Lietuvos rezultatas – 7,57 balo iš 10.

Indeksas sudaromas įvertinus penkias sritis: valdžios sektoriaus dydį, teisės viršenybę ir nuosavybės teises, pinigų stabilumą, užsienio prekybos laisvę bei verslo, darbo rinkos ir finansų reguliavimą. Šių metų ataskaitoje, matuojančioje 2023 m. duomenis, pažymima, kad pasaulyje ekonominė laisvė po pandemijos smuko, panaikindama beveik dešimtmetį trukusią pažangą.

„Lietuva priklauso euro zonai ir savarankiškos pinigų politikos nevykdo, tačiau pozicija pagal pinigų sveikatos (angl. sound money) vertinimą yra ir nacionalinės politikos pasekmė,“ – sakė LLRI vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Pasak jo, nors su rekordine infliacija susidūrė visos eurą turinčios valstybės, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2023 m. siekė 8,7 proc., kai euro zonos vidurkis buvo 5,4 proc.

„Pandemijos metu pinigų pasiūla Lietuvoje išaugo net 70 proc., o tai rodo didesnį valdžios išlaidų mastą ir jų poveikį ekonomikai, – sakė L. Marcinkevičius. – Be to, indekse vertinama ir tai, kiek alternatyvų atsiskaitymams bei konkurencijos tarp valiutų yra šalyje. Lietuvos finansinių technologijų ir kriptovaliutų sektoriaus reguliavimas minimu laikotarpiu taip pat buvo griežtinamas.“

Pagal naujausius duomenis, Estija šiame indekse užima 19 vietą, Latvija – 30, o Lietuva – 33. Lenkija atsidūrė 76 vietoje ir nepatenka į ekonomiškai laisviausių šalių grupę.

Pirmąsias pozicijas pasaulyje užima Honkongas, Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir JAV.

Pasak L. Marcinkevičiaus, nors Lietuva tebėra viena iš laisviausių šalių pasaulyje, tendencija rodo vis didesnį poslinkį link reguliuojamos ekonomikos.

„Reguliacinės naštos mažinimas yra esminė prielaida šalies konkurencingumui, laisvei ir gerovei didinti. Tai – viena iš nedaugelio priemonių, kurių įgyvendinimas nereikalauja papildomų išlaidų.

Pavyzdžiui, galima pradėti nuo principo „one-in, one-out“ – jei priimamas naujas ribojimas, turėtų būti atsisakoma bent vieno seno. Ekonominei laisvei svarbu, kad politiniai sprendimai būtų vertinami per prizmę: ar jie atveria kelią privačioms investicijoms, ar jį užkerta,“ – teigė LLRI ekspertas.

Pasaulio ekonominės laisvės indeksą „Fraser Institute“ rengia kasmet, bendradarbiaudamas su Lietuvos laisvosios rinkos institutu bei nepriklausomais tyrimų centrais iš beveik 100 pasaulio šalių.

Visą ataskaitą galima rasti čia:
 🔗 Fraser Institute – Economic Freedom of the World: 2025 Annual Report