ntradienio vakarą Vilniuje vyko Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) GALA renginys, skirtas instituto 35-mečiui paminėti. Į gimtadienio šventę susirinko gausus būrys svečių – tarp jų Lichtenšteino kunigaikštis Michaelas, šveicarų žurnalistas Dominik Feusi, Lietuvos verslo ir visuomenės lyderiai.

Renginį atidariusi LLRI prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad per 35 veiklos metus institutas nuosekliai dirbo tam, jog Lietuvoje įsitvirtintų laisvės ir atsakomybės kultūra. „Mūsų sėkmės paslaptis – drąsa prisiimti atsakomybę už šalį, nors nesame jos vadovai ar valdovai. Į Lietuvą žvelgiame kaip šeimininkai ir veikiame nelaukdami nurodymų ar krizių“, – sakė E. Leontjeva.

Ji akcentavo, kad vien ekonominių reformų neužtenka – būtinas piliečių sąmoningumas ir ekonominis raštingumas. „Laisvei išlaikyti negana sukurti žmonėms sąlygas veikti – reikia sąmoningumo. Rinkoje veikti galima visaip, bet moralus veikimas gimsta tik iš sąmoningumo, iš jo gimsta ir orumas, ir santarvė“, – kalbėjo LLRI prezidentė.

Gimtadienio vakaro programos centre – pokalbis apie mažų valstybių kelią į klestėjimą ir jų vaidmenį tarptautinėje erdvėje. Lichtenšteinas – kadaise buvusi skurdi agrarinė valstybė – pasirinkusi ekonominį atvirumą, žemus mokesčius ir politinį stabilumą, per kelis dešimtmečius tapo viena turtingiausių šalių pasaulyje.

Renginyje dalyvavęs Lichtenšteino kunigaikštis Michaelas – ilgametis šeimos finansų bendrovės vadovas ir geopolitinių tyrimų centro įkūrėjas – pasidalijo savo šeimos moraline nuostata: „Kai buvau vaikas, tėvas man pasakė: mūsų pareiga – saugoti žmones nuo valdžios. Jei turi galią, tavo pirmas uždavinys yra riboti valdžios galias, o ne jas plėsti.“ Jo šeimos tradicija paprasta ir griežta: pagrindinis turtas paveldimas vyriausiojo vyriškos linijos atstovo, o kiti giminės nariai turi „užsidirbti patys“ – susikurti savo karjerą ir gerovę, o ne vien gyventi iš paveldėto statuso. 

Kunigaikštis pasakojo apie Lichtenšteino monarchijos istoriją ir tradicijas – kaip jaunas princas Franzas Josefas II 1938 m., atmesdamas nacional­socializmą, persikėlė iš Austrijos į „nedidelę šalį prie Aukštutinio Reino“, kaip šalis per Antrąjį pasaulinį karą, kaip ir Šveicarija, išliko neutrali, o po karo pradėjęs ekonominis pakilimas galiausiai atvedė Lichtenšteiną į tą tašką, kai pagal BVP vienam gyventojui ji pralenkė daugelį valstybių.

Kunigaikštis akcentavo, kad jo šeimai verslumas ir atsakomybė už žmones niekada nebuvo vien teorija: „Mūsų šeima visada buvo versli, todėl gerai žinojome dvi tiesas – žmones reikia motyvuoti, o valstybės aparatą laikyti kuo mažesnį, kad žmonės galėtų laisvai plėsti veiklą. Turtas mums niekada nebuvo privilegija, bet visada reiškė atsakomybę – jei kažką gavai, privalai tuo deramai naudotis.“ Pasak jo, ilgalaikės taisyklės, pasitikėjimu grįstos institucijos ir pagarba privačiai nuosavybei leido mažai valstybei tapti patrauklia vieta kurti verslą ir gyventi.

Laisvė ir atsakomybė, kunigaikščio Michaelio teigimu, yra neatskiriamos. „Jei esi laisvas žmogus, turi ir atsakomybę. Didžiausia Vakarų problema šiandien ta, kad laisvę iškeičiame į iliuzinį saugumą, kurį žada valstybė. Laisvė nėra dovana – ją vis iš naujo reikia ginti nuo valdžios polinkio plėstis.“ Kunigaikštis priminė, kad ir Lichtenšteinas kažkada buvo skurdi agrarinė valstybė, kuri pasirinkusi ekonominį atvirumą, Šveicarijos franką, žemus mokesčius ir politinį stabilumą, per kelis dešimtmečius tapo viena turtingiausių šalių pasaulyje.

Pokalbį su kunigaikščiu vedęs Dominik Feusi – šveicarų žurnalistas ir politinis apžvalgininkas – priminė, kad Lichtenšteino istorija ypač įdomi mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva. „Šalies sėkmės – ne atsitiktinumas, o nuoseklių sprendimų – atviros ekonomikos, žemų mokesčių, stiprios nuosavybės apsaugos ir politinio stabilumo – rezultatas“, – sakė jis.

D. Feusi pabrėžė, kad Lichtenšteino sėkmę lėmė ne tik šie principai, bet ir pasitikėjimas. „Šalies stiprybė – abipusis pasitikėjimas tarp valdžios ir žmonių. Monarchai turi išskirtines konstitucines galias, bet, skirtingai nuo kitų valstybių, jomis labai retai naudojasi – ir būtent dėl to žmonės jais pasitiki. Tai visiška priešingybė įprastai politinei logikai, kai gavus galią norisi keisti viską iš eilės“, – kalbėjo jis.

Anot D. Feusi, ši patirtis artima ir Lietuvai: „Mažoms šalims šiandien nėra lengva – didžiosios valstybės jas stumdo, dažnai jos tampa didžiųjų konfliktų įkaitėmis. Tačiau Lietuva, Lichtenšteinas ir kitos mažos valstybės gali parodyti pasauliui labai svarbią tiesą: svarbu ne šalies dydis, o piliečių drąsa ir įsitikinimai. Politika nėra vien valdžios reikalas – tai visada ir piliečių reikalas.“

Princo Michaelio vizitas LLRI 35-mečio proga buvo prasmingas instituto indėlio įvertinimas – pripažinimas, kad jo veikla svarbi ne tik Lietuvoje, bet ir platesniame laisvę ir ekonomikos pažangą vertinančių šalių rate.

Nepriklausomybės aušroje ekonomisto Kęstučio Glavecko ir jo bendraminčių 1990 m. įkurtas LLRI per 35 metus tapo viena įtakingiausių viešosios politikos idėjų kalvių regione, prisidėjusia prie lito patikimumo, kapitalo rinkos, privačių pensijų fondų, mokesčių ir savivaldos reformų. Tarptautiniu mastu LLRI patenka tarp 1 proc. stipriausių pasaulio analitinių centrų, yra pelnęs „Templeton Freedom Award“ ir kitus prestižinius apdovanojimus, o jo parengti vadovėliai „Ekonomika per 31 valandą“ ir „Pilietis per 31 valandą“ pripažinti už inovatyvų požiūrį į ekonomikos ir pilietiškumo ugdymą.

Nuo 2015 m. institutas plėtoja tarpdisciplininius stokos fenomeno tyrimus ir išlieka valstybinio mąstymo mokykla, kur laisvės idėjos virsta konkrečiomis politikos rekomendacijomis ir švietimo iniciatyvomis laisvai ir atsakingai Lietuvai.