Vyriausybės paviešintame atnaujintame 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte numatomas spartesnis nei pirminiame projekte išlaidų ir skolos augimas. Galimybės didinti pajamas parduodant valstybei priklausantį turtą ir efektyvinant viešąjį sektorių, vis dar neišnaudojamos, sako valstybės biudžeto projekto analizę atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikas Ernestas Einoris. 

LLRI pabrėžia, kad suplanuotos valstybės biudžeto išlaidos viršija pajamas daugiau nei 8 mlrd. eurų. Šis skirtumas dengiamas skolintomis lėšomis, kurias ateities kartoms reiks grąžinti su palūkanomis. Lietuva pateko tarp trijų šalių greta Kroatijos ir Slovėnijos, kurios gavo Europos Komisijos perspėjimus dėl rizikos nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių. Todėl svarbu, kad didinant finansavimą vienoms sritims, būtų surasti sutaupymai kitose srityse.

Nors atnaujintas, biudžeto projektas toliau numato reikšmingą valstybės skolos didėjimą – nuo 39,8 proc. iki 51 proc. BVP, o deficitas sieks 2,7 proc. BVP. „Tai reiškia, kad išlaidos didinamos labiau, nei leidžia ekonomika, todėl būtina išnaudoti viešojo sektoriaus efektyvinimo galimybes ir peržiūrėti valstybės valdomą turtą“, – teigė E. Einoris.

Skirtingai nuo siūlymų didinti išlaidas ar mokesčius, LLRI ragina pirmiausia pasitelkti turimus valstybės išteklius – parduoti nereikalingą turtą ir žemę. Instituto skaičiavimais, realu į biudžetą įtraukti iki 2 mlrd. eurų papildomų pajamų pardavus valstybei nereikalingą turtą ir žemę; vien tik iš valstybinės žemės pardavimo biudžetui būtų galima gauti iki 1,5 mlrd. eurų.

Šiuo metu Seime svarstomas įstatymo projektas, leisiantis parduoti dalį valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės. LLRI nuomone, kartu reikėtų sudaryti sąlygas lanksčiau parduoti ir miestuose įsiterpusią, nenaudojamą žemę. Tai leistų tvariai finansuoti prioritetus, skatintų verslo plėtrą ir didintų būsto pasiūlą.

Institutas taip pat atkreipia dėmesį į valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių tinklą. Dalis jų vykdo perteklinę, viešajam sektoriui nebūdingą veiklą – teikia vaikų žaidimų kambarių, vandens pramogų, kavinių, knygynų, pirčių ar net kino teatrų paslaugas.

„Kryptingas šio turto pardavimas padidintų biudžeto pajamas, leistų finansuoti prioritetines sritis ir mažinti skolą, kartu užtikrinant efektyvesnį išteklių panaudojimą bei konkurenciją rinkoje“, – pabrėžia LLRI analitikas E. Einoris.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybei priklausančio turto vertė siekia beveik 67 mlrd. eurų. Lietuvoje viešajam sektoriui priklauso virš 35 proc. visų šalyje listinguotų akcijų vertės, tai penkta didžiausia dalis tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių. 

LLRI taip pat ragina išlaikyti daugiamečio biudžeto planavimo logiką ir pagrįsti papildomas išlaidas ir atsargiau didinti išlaidas neprioritetinėms sritims. Pastebima, kad kai kurioms ministerijoms – Vidaus reikalų, Aplinkos, Energetikos, Finansų – finansavimas auga 11–25 proc. sparčiau nei buvo numatyta ankstesniame biudžete.

„Kiekviena sritis negali būti prioritetinė. Jei laikytumėmės anksčiau suplanuotų finansavimo apimčių, biudžeto deficitas galėtų būti net 1,1 mlrd. eurų mažesnis, o viešasis sektorius įgautų paskatą mokesčių mokėtojų lėšas panaudoti efektyviau“ – kalbėjo E. Einoris.

Institutas taip pat atkreipia dėmesį, kad antrus metus iš eilės nedidinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), nuo kurio labiausiai priklauso mažesnes pajamas gaunančių žmonių mokesčių našta. Tai reiškia, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) našta minimalią algą uždirbantiems žmonėms didės nuo 3,8 proc. 2024 m. iki 8 proc. kitąmet. Tai mažins žemesnę kvalifikaciją turinčių žmonių motyvaciją įsitraukti į darbo rinką. .

Vienu iš pagrindinių biudžeto tvarumo šaltinių galėtų tapti viešojo sektoriaus greitis, atsisakant perteklinių funkcijų. Šiuo metu valstybė teikia daugiau kaip 900 administracinių ir 130 viešųjų paslaugų, kurių dalį, pasak LLRI, galima perduoti privačiam sektoriui ar jų atsisakyti visai. Taip pat ambicingesnis pareigybių skaičiaus optimizavimas, kurį įgalina skaitmenizavimas, dar labiau padidintų potencialius sutaupymus – geresnes ir greitesnes paslaugas už mažesnę kainą mokesčių mokėtojams. 

„Viešasis sektorius turėtų siekti ne nuolatos didinti įvairių įstaigų ir institucijų biudžetus, o siekti už mažiau sukurti daugiau vertės mokesčių mokėtojams“, – teigia LLRI ekspertas.

Visą ekspertizę rasite šioje nuorodoje: https://bit.ly/biudzetas2026-2028

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra pelno nesiekianti, nepolitinė, nevyriausybinė organizacija. Nuo 1990 m. esame laisvosios rinkos kūrėjai ir idėjų puoselėtojai Lietuvoje. Saugome žmogaus laisvę kurti ir dirbti valstybėje, kurioje valdžia tarnauja piliečiams, o ne juos riboja.

Tyrimą rėmė