Penkis mėnesius ir dvi dienas – tiek šiemet dirbome tam, kad sumokėtume mokesčius. 153 dienas. Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo birželio 3-ąją. Tai simbolinė diena, kai žmogus nustoja dirbti bendroms valstybės reikmėms ir pradeda dirbti sau ir savo šeimynai.

Laisvės nuo mokesčių diena parodo mums perskirstymą, esantį kiekvieno mūsų kasdienybėje, ne politikų šūkiuose. Kodėl šiemet ši diena tampa aktuali daugeliui – net ir tiems, kurie iki šiol nesidomėjo nei mokesčiais, nei biudžetu?

Atsakymas paprastas: mokesčių reforma. Seime svarstomi pakeitimai, kurie palies kiekvieną – dirbantį, turintį verslą, būsto savininką. Labiausiai visus neramina nekilnojamojo turto mokestis, ir tai suprantama – jis, skirtingai nuo kitų mokesčių, sumokamas paties žmogaus, todėl labiausiai apčiuopiamas. Nuo darbo užmokesčio mokesčius ir socialines įmokas perveda darbdavys, pridėtinės vertės mokestį prie kasos įmuša kasininkas. Kaip gi žmogui žinoti visą jam tenkančią mokesčių naštą, o dar svarbiau –  kokias valstybės išlaidas jis finansavo savo darbu ir laiku? Pagaliau, ką jam konkrečiai reiškia tas mistinis perskirstymas, kurį politikai kviečia dar didinti.

Būtent į šiuos klausimus atsako tarnauja Laisvės nuo mokesčių diena – ji leidžia paprastai ir skaidriai įvardinti, kad šiemet gynybai – mūsų visų deklaruojamam prioritetui – dirbome vos 13 dienų. O štai socialinei apsaugai – net trisdešimt devynias. Gynybos biudžetas augo 5 proc., o kai kurios socialinės išmokos – net 26 proc.

Mokesčių reformos autoriai kalba apie būtinybę finansuoti saugumą. Tačiau pripažįsta, kad reforma skirta ne tik saugumui, bet ir rinkimų pažadams įgyvendinti. Štai, kitų metų Vyriausybės planuose – sparčiau didinti nedarbo išmokas, nors darbo rinka verda nuo darbo pasiūlymų, įvesti nemokamą maitinimą visiems pradinukams, arba, pavyzdžiui, skirti lėšų irklavimo trasai prie Lampėdžių bei išpirkti iš ūkio subjektų teisę į žvejybos kvotą. Ar tikrai visoms biudžeto išlaidoms žmonės pritartų, žinodami, kiek darbo valandų ir dienų kainuoja valdžios dosnumas?

Mūsų ekspertų skaičiavimai rodo – jeigu valdžia rimtai norėtų didinti gynybos finansavimą, tai galėtų padaryti be jokio mokesčių didinimo – tiesiog optimizavusi išlaidas, sumažinusi valstybės aparato dydį ir sutrumpinusi biurokratines procedūras, kurios stabdo gamyklų statybas, verčia žmones ieškoti landų reguliavime, – lėtina gerovės kūrimą.

Juk kuo daugiau gerovės sukursime, tuo greičiau surinksime valstybės biudžetą, taigi mažiau dienų reikės dirbti bendriems poreikiams finansuoti. Ir atvirkščiai – kuo daugiau biurokratijos ir išlaidų – tuo mažiau gerovės sukuriame, ir tuo mažesnė jos dalis lieka žmogui.

Laisvės nuo mokesčių diena – ne tik šventė, bet ir veidrodis. Kuris parodo, kiek dienų dirbame tikriems ir tariamiems valstybės prioritetams. O prasmės ieškantiems žmonėms tai ir proga naujai atrasti ištisų metų prasmę: kam jie dirbo 153 dienas ir kam skirs likusias 212 dienų. Proporcija tarp šių dienų parodo mums perskirstymą, jau dabar esantį mūsų gyvenimuose, ne politikų debatuose ir pažaduose.

Originaliai publikuota LRT.