Vienas viešojo sektoriaus darbuotojas ir toliau „aptarnauja” apie aštuonis Lietuvos gyventojus. Nepaisant to, kad investicijos į valstybės skaitmenizavimą nuolat auga, šis santykis nesikeičia jau dešimtmetį, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Kartu su komanda atliktame tyrime jis skaičiuoja, kad sėkmingai sumažinus biurokratijos, po poros metų realus bendrasis vidaus produktas vienam Lietuvos gyventojui išaugtų preliminariai 6 proc., o valstybės pajamos – 7 proc. O sutaupyta gali būti nei daug, nei mažai – apie 700 mln. eurų kasmet.

Kritiką, kad biurokratija ir vėl tampa atpirkimo ožiu, o naudos iš siūlomų žingsnių – kaip iš ožio pieno, jis atmeta: ieškoti valstybės efektyvumo potencialo – ne pasirinkimas, o būtinybė.

Ypač, kai beveik 5 centai nuo kiekvieno surinkto euro atitenka ne paslaugoms, o pačiai sistemai palaikyti. Sumažinę perskirstymo kainą iki Estijos ar Suomijos lygio, sutaupytume nuo 115 iki 580 mln. eurų per metus.

Apie tyrimą suteikiantį vilties, kad įmanoma sutvarkyti mūsų valstybės valdas D. Misiūną kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. Pašnekovai sutaria: nesvarbu, kas bus valdžioje, prie šio klausimo teks sugrįžti.