Svarbiausios stabilios ir tvarios pensijų sistemos dedamosios – ilgalaikiškumas ir atsakomybės už orią ir aprūpintą senatvę pasidalinimas tarp piliečio bei valstybės. Tačiau į rinkimus žengiančios politinės partijos menkai paiso blogėjančių demografinių tendencijų.  Daugiau dėmesio skiria abstraktiems, trumpalaikiams sprendimams, kurie, jei ir patenkins šiandienos rinkėjų poreikius, negarantuos sočios ir ramios senatvės ateityje. Negana to – gali lemti didesnę mokesčių naštą ir sumažinti valstybės galimybes pasirūpinti tais, kuriems pagalbos reikės labiausiai. 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas rinkimų knygos „Mandatas lyderystei“ pagrindu analizuoja, ką dešimtyje svarbiausių šalies ekonominę gerovę lemiančių sričių – teisėkūroje, investicinėje ir reguliavimo aplinkoje, mokesčių, darbo rinkos, pensijų, kainų, biudžeto, viešojo sektoriaus politikoje ir kt. – savo rinkimų programose siūlo politinės partijos. Šioje komentarų serijoje pateikia savo vertinimą. 

Lietuvos pensijų sistemą laiko trys ramsčiai. Pirmasis – tai valstybės garantuojama socialinio draudimo pensija, likę du – paremti individualia žmogaus atsakomybe ir savanorišku kaupimu. Visuomenei sparčiai senstant, II-ojo ir III-iojo ramsčių arba, dažniau vadinamų pakopomis, silpninimas gali sukelti neatitaisytinų pasekmių kaupimo sistemai. Vis dėlto, tinkamai plėtojami, šie ramsčiai gali garantuoti tvarią ir stabilią pensijų sistemos ateitį.

Siūlo stiprinti savarankišką kaupimą

Tarp savarankiško kaupimo stiprinimo kryptį pasirinkusių politinių partijų dominuoja centro dešinės politinės jėgos. Natūralu, jos yra linkusios daugiau dėmesio skirti asmeninei atsakomybei už savo veiksmus ir ateitį bei ribotai valdžiai. „Liberalų sąjūdis“ savo rinkiminėje programoje pabrėžia pagrindinę pensijų sistemos užduotį – skatinti žmones savarankiškai taupyti ir papildomai kaupti senatvei. Priemonės tam pasiekti, anot programos, yra II ir III pensijų pakopos sistemų bei pasitikėjimo jomis stiprinimas, aktyvus visuomenės finansinio raštingumo ir individualios atsakomybės didinimas. Tikslai ir priemonės joms įgyvendinti – sveikintini, tačiau realus rezultatas reikalauja konkrečių veiksmų. Būtent to šios partijos programoje ir pasigendame.

Nuosekli kaupiamosios sistemos plėtra gali būti pasiekiama didinant privataus pensijų draudimo aprėptį. Nuo 2004 m. Lietuvoje įmokos į II pensijų pakopą tarifas keitėsi daugiau nei dešimt kartų: nuosekliai augęs ir pasiekęs 5,5 proc. piką 2008 m. buvo sumažintas iki 1,5 proc., nuo 2012 m. pradėjęs kilti, šiandien jis apsistojo ties 3 proc. 

Siekiant užtikrinti, kad antroji pensijų pakopa reikšmingai papildytų žemesnėse pakopose kaupiamą pensiją, įmokos tarifas turi būti nuolat didinamas. Tą pabrėžia Pasaulio banko analitikai. Taip, jų teigimu, sistema gyventojams darosi patrauklesnė, o motyvacija likti joje – didėja, kadangi žmonės žino sukaupsiantys pakankamai pajamų oriai senatvei užtikrinti. Panašus, tačiau ne iki galo aiškus užmojis – vėl gi, nenurodant nei tikslingų priemonių, nei iki galo nepaaiškinant jo reikšmės – pastebėtas Laisvės partijos programoje: „Plėsime pensijų kaupimo sistemą iki 6 proc.“

Abiejų aukščiau minėtų partijų programose išskirtas ir pensijų sistemos tvarumui gyvybiškai svarbus tikslas – „depolitizuoti pensijų sistemą“ ir „ginti ją nuo pasikartojančių politinių atakų“. 

Atmeta laiko pirmenybės principą 

Kitų analizuotų partijų programose aptinkame asmeninės atsakomybės atmetimą ir požiūrį į valstybę, kaip pagrindinį aprūpintoją senatvėje. Laisvo pasitraukimo kaupimo II pensijų pakopoje ir lankstesnio lėšų atsiėmimo, nesulaukus pensinio amžiaus, žada siekti Lietuvos socialdemokratų partija, partija „Nemuno aušra“, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tiesa, apie galimybę laisvai ir savo noru pasitraukti, pasisako ir Liberalų sąjūdis, taip prieštaraudamas siekiui skatinti žmones kaupti savarankiškai. 

Neprivalomą dalyvavimą pensijų kaupime ir tik savanorišką pasirinkimą kaupti palaiko LSDP, „Tautos ir teisingumo sąjunga“, „Nemuno aušra“. Jos ignoruoja žmogaus prigimtyje užkoduotą pirmenybę greitam pasitenkinimui ateities sąskaita ir poreikį valstybei prisidėti prie jo keitimo. Šiuo metu galiojantis automatinis įtraukimas yra būtent tas įrankis, kuris padeda šį polinkį įveikti ir nuosekliai kaupti pajamas ateities vartojimui.

Svarbu ir tai, kad valstybės išlaidos pensijoms per pastaruosius tris metus išaugo 42 proc. ir kasmet augimo šuolis vis didesnis. Įtakos tam turėjo infliacija, tačiau tendenciją tai menkai keičia. Nepaisant to, tiek Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tiek socialdemokratai, taip pat „Nacionalinis susivienijimas“, „Taikos koalicija“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“ pensijas siūlo ir toliau didinti. 

Jam numatytas šaltinis – ekonomikos prieaugis, kai augant ekonomikai, į biudžetą surenkama daugiau pajamų. Tačiau pensijų gavėjų ratas tik didėja, o ar augs kitais metais ir ekonomika, niekada negalime žinoti. Todėl toks siūlymas – laikinas ir nukelia problemos sprendimą į ateitį, kadangi nuolatos bus prieinama ta riba, kai pajamų iš mokesčių ims trūkti. 

Sulauksime ir 25 keitimo 

Apžvelgę politinių partijų rinkimų programas, galime teigti – 24 kartus nuo nepriklausomybės paskelbimo keista pensijų sistema neabejotinai gali sulaukti dar ne vieno ir ne dviejų pakeitimų. Klausimas tik – kuria kryptimi. 

Nors dauguma partijų pasisako už didesnę asmeninę laisvę, toliau formuojant Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, svarbu nepamesti esminio principo: laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės. Kaupimo pensijai modelis, įdiegtas prieš du dešimtmečius, papildantis valstybės funkcijas savarankišku indėliu, įneša būtinas sutartines ribas ir atsakomybes į laisvą gyventojo disponavimą savo pajamomis. Turint galvoje šalies demografines tendencijas, kiekvieno iš mūsų atsakomybė už savo ateitį taps vis svarbesnė. Laisvė šiandien neturėtų prieštarauti laisvei senatvėje.