„Kai žmogus nurimsta, smegenų veikla skamba kaip Bachas – harmoninga, gili, erdvėje sklindanti muzika. O kai protas išsiderina – tai nebe muzika, o triukšmas“, – provokuoja KTU prof. Arminas Ragauskas, daugelį metų tyrinėjantis, kaip mąsto, jaučia ir veikia žmogaus smegenys.

Anot jo, šiuolaikinį žmogų vis dažniau išbalansuoja ne stoka, o perteklius – informacijos, lūkesčių, nuolatinio reikalavimo „būti geresniu“. Net tada, kai iš pažiūros viskas gerai, viduje gali kauptis nuovargis, nerimas, tuštuma. Tik gebėjimas sustoti, išbūti tyloje ir atsigręžti į save padeda atgauti pusiausvyrą.

Tuo tarpu lyderystę profesorius mato ne kaip jėgos ar pozicijos išraišką, o kaip krypties paiešką. „Lyderis – tai tas, kuris turi pasekėjų. Bet jei jie seka žmogų, kuris pats nežino, kodėl bėga – lyderystė neturi prasmės“, – sako jis, prisimindamas filmo „Forrestas Gampas” sceną, kur Tomas Hanksas be aiškaus tikslo bėga per Ameriką. Tikras lyderis nebūtinai eina pirmas – bet jis žino, kodėl eina, ir sugeba įkvėpti kitus eiti kartu.

Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su prof. A. Ragausku apie smegenų subtilybes bei kodėl šiuolaikinį žmogų ištinka perdegimas.