„Sveikata – brangiausias turtas“, – byloja lietuvių liaudies išmintis. Ji yra kiekvieno žmogaus asmeninės laimės ir išsipildymo pamatas. Efektyvi ir veiksminga sveikatos apsaugos sistema ne tik užtikrina asmens gerovę ir klestėjimą, bet ir sudaro tvirtus pamatus šalies ekonomikai. Gera visuomenės sveikata didina produktyvumą, leidžia žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje, o ilga sveiko gyvenimo trukmė mažina valstybės įsipareigojimus nedarbingumo ir negalios išmokoms mokėti.

PARSISIŲSKITE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ

Lietuvos sveikatos sistemos rodikliai, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra gerokai prastesni. Lietuvių gyvenimo trukmė – penkta trumpiausia ES, o pagydomo mirtingumo rodiklis – ketvirtas blogiausias ES. XX-osios Vyriausybės programos tikslo „ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę​​“ ketinama siekti susifokusuojant į eilių mažinimą ir prieinamumo didinimą. Gerinti gydymo paslaugų prieinamumą yra svarbu, tačiau kartu būtina gerinti šių paslaugų kokybę ir veiksmingumą. Siekiant maksimizuoti viešąjį interesą, dera siekti, kad žmonės gautų kuo kokybiškesnes gydymo paslaugas laiku, efektyviai paskirstant mokesčių mokėtojų sąlygotus privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išteklius.

Vyriausybės siūlomų sveikatos sistemos pokyčių spektre – priemokų už papildomas sveikatos priežiūros paslaugas apribojimas ir privačių gydymo įstaigų „ištinklinimas“, teikiant prioritetą valstybės ir savivaldybių biudžetinėms gydymo įstaigoms. Svarstant galimas sveikatos sistemos tobulinimo alternatyvas svarbu įvertinti, kaip numatomi sprendimai paveiks pacientų galimybę likti aktyviais sveikatos sistemos dalyviais, savo pasirinkimais prisidedančiais prie sistemos efektyvumo užtikrinimo. Taip pat svarbu įvertinti, kaip siūlomi pakeitimai paveiks sąžiningos konkurencijos sąlygojamas gydymo įstaigų paskatas gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą.