Kai valstybė įgyvendina milžiniškus karinės infrastruktūros projektus ir siekia stiprinti gynybos pramonę, išryškėja naujas iššūkis – ar mūsų institucijos pajėgios veikti verslo greičiu?

Ką tik iš krašto apsaugos viceministrės pareigų pasitraukusi Orijana Mašalė pasakoja, kad jau pirmą darbo dieną ministerijoje pastebėjo perteklines funkcijas – penkioliką parašų, kur užtektų kelių. Ji ėmėsi „greičio” iniciatyvos ir paragino darbuotojus siūlyti, kaip veikti greičiau ir efektyviau. Rezultatas pranoko lūkesčius – žmonės pateikė apie 300 pasiūlymų, telkėsi į grupes ir patys ėmėsi įgyvendinti idėjas. Ji tikisi, kad ši jos iniciatyva neišblės ir taps sisteminiu valstybės darbo standartu.

Kokios iš verslo atsineštos pamokos pasiteisino viešajame sektoriuje? Ar valstybės institucijos geba žiūrėti į savo „klientą” – eilinį pilietį – taip pat rimtai, kaip verslas žiūri į pirkėją? Kokių pokyčių šiandien labiausiai reikia viešajam sektoriui? Kalbasi buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.