Pensijų kaupimo sistemos reforma iš rinkiminių šūkių, panašu, po truputį tampa realybe. Kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia skaičiuoklę, kaip priėmus numatomus pakeitimus ateityje keisis jūsų pensija, panagrinėkime reikšmingiausius mitus apie Lietuvos pensijų sistemos kaupimą. Jie, viliuosi, atsakys į dalį nuolat kylančių klausimų.  

Mitas nr. 1: Pensijų kaupimo sistema nepasiekė savo tikslo ir nepateisino lūkesčių

Dalis politikų teigia, jog prieš 21-erius metus sukurta II-osios pakopos pensijų sistema nepasiekė savo tikslo, nes Sodros išmokos yra didesnės ir augo sparčiau, nei pensijų anuitetai. Šis teiginys, geriausiu atveju ignoruoja itin svarbias aplinkybes, blogiausiu – yra manipuliacija.

Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikis finansinis mechanizmas. Jos rezultatus vertinti dabar, kai ilgiausiai kaupę žmonės tai darė maksimaliai tik pusę savo karjeros, yra tas pats, kaip pykti, jog nubėgus pusę distancijos nėra pasiektas finišas. 

Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“, kai startavo II pensijų pakopa, siekė 242 eurus. Pernai jis buvo jau net šešis kartus didesnis ir pasiekė 1 432 eurus. Naturalu, kad dėl mokėtų itin mažos nominalios vertės įmokų, žmonių netenkina ir jų sukaupta suma. Reikia nepamiršti, kad Sodros pensijų įmokos yra kelis kartus didesnės nei kaupiamųjų pensijų įmokos – Sodros sistemai mokame 8,72 proc. darbo užmokesčio, o pensijų kaupimui – 3 proc. Beje, anksčiau įmokos buvo dar mažesnės, pavyzdžiui, 2019 m. siekė tik 1,8 proc.

Dėl dalies pensijų kaupimo sistemos dalyvių nepasitenkinimo kalta ne pati kaupiamoji pensijų sistema, o jos įkūrimo metu padarytos sisteminės klaidos. Pensijų kaupimo sistemos pradžioje kaupiamoji dalis mažino Sodros įmoką ir pensiją, taip sukurdama nereikalingą trintį tarp dviejų pensijų sistemos pakopų. Taip įvyko dėl to, kad to meto valdžiai nepavyko prognozuoti itin spartaus atlyginimų augimo įstojus į Europos Sąjungą, kuris pranoko bet kokią potencialią investicinę grąžą. Be to, buvo neapdairiai leista kaupime dalyvauti ir vyresnio amžiaus darbuotojams, o tai suformavo nerealistiškus lūkesčius. Pensijų kaupimas privalo būti ilgalaikės trukmės tam, kad spėtų susiformuoti reikšminga investicinė grąža. Dėl šių sisteminių klaidų dalis kaupiančiųjų iš tiesų nukentėjo – jų pensijos būtų didesnės, jei jie būtų dalyvavę išskirtinai tik Sodros sistemoje. 

Visgi, nuo 2019 m. ši problema ištaisyta, kadangi įmokos į Sodrą ir II-ają pensijų pakopą visiškai atskirtos. Investicinei grąžai (pastarąjį penkmetį viršijusiai 10 proc. per metus) pralenkus atlyginimų augimą ir pensijų indeksacijos spartą (euro zonoje atlyginimų augimo vidurkis pastarąjį dešimtmetį siekė 2,8 proc.), kaupimo sistema ne tik patenkins, bet ir viršys lūkesčius. Ypač tuo atveju, jei bus sukurtos paskatos gyventojams savanoriškai mokėti didesnes įmokas.

Mitas nr. 2: Po reformos dalyvauti II pakopos pensijų kaupime nebeapsimokės

Dalyvavimas II-osios pensijų pakopos kaupime – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Renkantis ar kaupti, ar ne, taip pat ar atsiimti sukauptą turtą, kiekvienam derėtų įvertinti alternatyvas, pavyzdžiui III pensijų kaupimo pakopą bei savarankišką investavimą į finansų rinkas. Visgi Lietuvos banko skaičiavimu, tiems, kurie atsiims sukauptas lėšas, bet nepradės senatvei taupyti kitais būdais, pajamos išėjus į pensiją po poros dešimtmečių sumažės vidutiniškai apie 20 proc., palyginus su pajamomis likus pensijų kaupime. Uždirbantiems daugiau nei vidutinį atlyginimą, pasitraukus iš pensijų kaupimo, pajamos senatvėje sumažėtų dar labiau, nes Sodros pensija jiems pakeičia dar mažesnę dalį buvusių pajamų. 

Sodros pensijų indeksavimas tiesiogiai siejasi su darbo užmokesčio pokyčiais. Atlyginimai euro zonoje per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai augo tik 2,8 proc. per metus, kai Lietuvoje – virš 10 proc. Ateityje, atlyginimams Lietuvoje pasivijus kitas ES valstybes, pensijų indeksavimas artės prie šio lygio. 

Tuo tarpu vidutinė metinė Lietuvos pensijų fondų grąža per pastaruosius penkerius metus siekė net 10,8 proc. kasmet. Dėl to, atlyginimams augant lėčiau, Sodros pensijų augimas taip pat sulėtės – tuomet investicinė grąža taupant pensijai privačiai taps itin patraukli. Dėl šios priežasties kaupti pensijai itin svarbu pradėti kuo anksčiau – ilgalaikis kaupimas leidžia užauginti reikšmingą investicinę grąžą net ir nuo kuklių įmokų. 

Mitas nr. 3: Pensijų fondai ima didelius valdymo mokesčius

Pensijų turto valdymo mokesčiai yra reguliuojami įstatymu ir nuo 2019 m. yra nuosekliai mažinami – šiuo metu jie gali maksimaliai siekti 0,5 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. Dalis pensijų fondų taiko dar mažesnius valdymo mokesčius nei leidžia įstatymas, o kaupiantieji gali pereiti į kitą pensijų fondą, jei jis siūlo patrauklesnes kaupimo sąlygas. 

Valdymo mokesčiai yra būtini fondo veiklos tvarumui užtikrinti – finansų ir investavimo specialistų, kurie ir lemia fondo dalyvių gaunamą grąžą, samdymui, apmokėjimui už turto saugojimo depozitoriumo paslaugas bei kitų įstatyme nustatytų reguliavimų ir atskaitomybės užtikrinimui. 

Sodros administravimas taip pat kainuoja. Sodra šiemet planuoja išmokėti 7,76 mlrd. eurų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms, o jos veiklos sąnaudos sudarys 143,5 mln. eurų – virš 200 eurų vienam į pensiją išėjusiam žmogui. Tai reiškia, kad Sodros administravimas sudaro net 1,8 proc. visų Sodros išlaidų. 

Mitas nr. 4: Siūloma pensijų kaupimo reforma neprieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms

Dalis politikų teigia, kad tarptautinių ekspertinių organizacijų rekomendacijos stiprinti pensijų kaupimo sistemą liečia išskirtinai tik profesinius pensijų fondus, o ne Lietuvoje veikiančią II-ąją pakopą. Kaip yra iš tiesų?

• Europos Sąjungos Taryba šių metų birželio 4 d. patvirtino rekomendacijas Lietuvai, kuriose pabrėžiama, kad suplanuoti II pensijų pakopos pokyčiai silpnins Lietuvos ekonomiką, kapitalo rinką ir įmonių galimybę pritraukti finansavimą;
• Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šių metų birželio 6 d. paskelbė išvadą, kad siūlomi II-osios pensijų pakopos pakeitimai dar labiau sumažins pajamų pakeitimo normą senatvėje ir neigiamai paveiks viešųjų finansų būklę;
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šių metų kovą paskelbė Lietuvos ataskaitą, kurioje išreiškė nuomonę, kad kaupimo sistema turėtų būti stiprinama, o galimybė pasitraukti iš kaupimo sudaryta tik išimtiniais atvejais.
• Neigiamą pensijų kaupimo sistemos vertinimą pateikė ir Lietuvos institucijos. Valstybės Kontrolės nuomone, dėl siūlomos reformos “ateityje šios pakopos įtaka pajamų pakeitimo normai sumažės. Dėl to visuomenės senėjimo lemiamas spaudimas dar labiau neigiamai veiks socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą ir didins rizikas viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu”. Lietuvos banko tyrėjų teigimu, leidimas atsiimti pensijai sukauptą turtą trumpuoju laikotarpiu sukels ekonominius svyravimus, o ilguoju laikotarpiu arba sumažins pajamų pakeitimo normą, arba vers reikšmingai didinti Sodros įmokų tarifus.

Mitas nr. 5: Analogiškos pensijų kaupimo sistemos reformos Estijoje rezultatai teigiami

Estijos centrinio banko atlikti tyrimai išryškino neigiamą leidimo pasitraukti iš pensijų kaupimo poveikį. 

1. Vartojimo bumas susikoncentravo pagrinde pirmąjį mėnesį nuo leidimo atsiimti lėšas – santaupas atsiėmusiųjų gyventojų vartojimas pirmąjį mėnesį padidėjo net 87 proc. Vartojimo šuolis padidino infliaciją 1–2 proc. punktais, ypač drabužių, namų priežiūros ir remonto, automobilių ir pramogų. Dėl to, leidimas pasitraukti iš pensijų kaupimo sumažino visų kitų gyventojų perkamąją galią.
2. Dalis lėšų buvo skirta vartojimo kreditams grąžinti, tačiau pokyčiai, susiję su būsto paskolų gražinimu, neužfiksuoti. Po vienerių metų, pusė išsiimtų lėšų liko einamosiose sąskaitose – pinigai nebuvo išleisti, bet ir neuždirbo investicinės grąžos.
3. Jaunimo (18–35 metų) grupėje, net 55 proc. atsiimtų lėšų buvo išleista per pirmuosius tris mėnesius. Asmenys, kurie atsiėmė lėšas, alternatyviomis investavimo ar taupymo pensijai priemonėmis naudotis nepradėjo. 
4. Iš pensijų kaupimo pasitraukė pagrinde žemų pajamų asmenys, netaupantys senatvei III pakopoje. Dėl to, leidimas atsiimti lėšas padidins socialinę atskirtį, nes po reformos, žemas pajamas gaunantys asmenys gaus mažesnes pensijas.
5. Nors 40 proc. atsiimtų lėšų buvo skirtos vartojimo paskoloms padengti, jau po devynių mėnesių pasitraukusiųjų asmenų įsiskolinimo lygis grįžo į pradinį lygį, kadangi grąžintas paskolas asmenys pakeitė naujomis paskolomis.

Dėl šių priežasčių, naujosios Estijos valdančiosios koalicijos sutartyje – posūkis atgal: „Stiprinsime trijų pakopų pensijų sistemą, kad ateityje pensininkai gautų orias pensijas, o pasitraukusiems iš II-osios pensijų pakopos sudarysime sąlygas grįžti į kaupimą.“

 Asmeninė atsakomybė – svarbiau nei konkreti taupymo forma 

Artėjanti reforma paskatins daugelį žmonių permąstyti savo sprendimus dėl kaupimo senatvei. Tačiau esminis klausimas nėra „už“ ar „prieš“ II pakopą – tai klausimas apie tai, kaip žmogus planuoja pasirūpinti savo finansiniu saugumu ateityje.

Kaupimas pensijai – tai ne konkretaus fondo ar sistemos pasirinkimas, o ilgalaikės atsakomybės už savo pajamas senatvėje prisiėmimas. II pakopa gali būti vienas iš sprendimų. Kiekvienas jų turi skirtingą riziką, grąžą ir prieinamumą. Aišku viena – apsisprendimas turi kliautis racionaliais argumentais, o ne viešojoje erdvėje klaidžiojančiais mitais.