Europos Sąjunga planuoja kitą septynerių metų biudžetą – nuo 2028-ųjų iki 2034-ųjų. Europos Komisijos siūloma suma siekia apie 2 trilijonus eurų, o naujasis biudžetas jau vadinamas didžiausiu ES istorijoje. Tačiau diskusijos tik prasideda – Europos Parlamentas sako, kad ir šios sumos gali nepakakti, nes „Europa negali įžengti į naują erą su senu biudžetu“.

„Europos Sąjungos biudžetas iš esmės yra investicinis biudžetas“, – laidoje sako Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė. Kitaip nei nacionaliniai biudžetai, jis nefinansuoja socialinių išmokų, švietimo ar sveikatos apsaugos, todėl klausimas ne tik kiek Europa išleis, bet ir kur nukreips investicijas.

Viena ryškiausių naujojo biudžeto krypčių – iki šiol mažiau dėmesio sulaukusi gynyba ir saugumas – karo Ukrainoje, nestabilių energijos kainų ir augančio saugumo poreikio fone.

Buvusio Italijos premjero ir Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi ataskaita priminė, kad ES ekonomika atsilieka nuo JAV ir Kinijos. Naujame biudžete į tai siūloma atsakyti didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus, inovacijas, pramonę ir mažas įmones, o konkurencingumo fondas turėtų padėti pritraukti ir privačių lėšų.

Tačiau pinigai nebus dalijami be sąlygų. „Nebus tik taip, kad padėtas krepšelis pinigų ir darome ką norim. Tikrai taip nebus“, – pažymi D. Jakaitė.

Apie didžiausią ES biudžetą istorijoje, gynybos finansavimą ir konkurencingumo iššūkius – laidoje „Ekonomika šiandien“.