Gruodžio 8 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, kuo skiriasi paslaugų skaitmeninėse platformose teikėjai nuo kitų darbuotojų diskutavo Advokatų kontoros ILAW LEXTAL vyresnioji teisininkė, advokatė Rūta Globytė ir JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti Vidaus reikalų ministerijos sprendimai atsisakyti jai pavaldžių įstaigų, Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai gerinti vaistų prieinamumą, paliktas galioti pelno mokestis bankams ir LLRI apklausa, kuri parodė, kad su darbuotojų trūkumu šiandien susiduria kone visos įmonės.
Atsisako ministerijai pavaldžių įstaigų
Vidaus reikalų ministerija, įvertinus jai pavaldžių įstaigų vykdomą veiklą ir funkcijas, atsisako 5 tokių įstaigų. Tai padaryti nuspręsta atsižvelgus į dar 2016 m. Konkurencijos tarybos išsakytas pastabas dėl ydingos praktikos valstybės institucijoms išskirtinėmis sąlygomis teikiant tam tikras paslaugas. VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bus likviduoti, o jų turtas perduotas Turto bankui. Vidaus reikalų ministerija atsisako savininko teisių ir į nemokiu pripažintą VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą bei ministerijos Reprezentacinį pučiamųjų orkestrą. Numatomiems pokyčiams įgyvendinti numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.
Sveikiname šį žingsnį. Valstybinės įstaigos, teikdamos paslaugas, reikalingas savo darbuotojams dėl jų darbo pobūdžio, neužtikrina geresnės jų kokybės. Kaip rodo praktika, dažniausiai jos veikia neūkiškai ir būna priverstos teikti dar ir komercines paslaugas, o tai pažeidžia konkurencijos taisykles rinkoje. Paslaugos, kurios yra būtinos tam tikrų sričių tarnautojams, pavyzdžiui, sveikatos prevencijos, gali būti perkamos iš privačių komercinių subjektų ir pritaikytos konkretiems kliento poreikiams.
Gerės vaistų prieinamumas
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti farmacijos įstatymą siekiant gerinti vaistinių preparatų prieinamumą. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma įteisinti mokslinių patarimų paslaugų teikimą. Taip siekiama didinti inovatyvių farmacijos produktų prieinamumą. Šiuo metu galimybes gauti inovatyvų gydymą Lietuvoje riboja itin ilgas inovatyvių preparatų registravimo procesas. Kuriant ir vystant inovatyvius farmacijos produktus, rinkos dalyviams trūksta individualizuotų mokslinių patarimų, o valstybės institucijoms – šiuolaikiškų įrankių, leidžiančių operatyviai ir tinkamai priimti sprendimus, sprendžiant apie naujausių veiksmingų vaistinių preparatų prieinamumą rinkoje. Tokių paslaugų Lietuvoje spektras apsiriboja tik tarpininkavimu parengiant paraiškas vaistų agentūroms moksliniam patarimui gauti.
Tuo tarpu, atsižvelgiant į pandeminę situaciją, Europos Komisija skatina veikliųjų medžiagų ir vaistinių preparatų gamybos perkėlimą iš trečiųjų šalių į Europos ekonominę erdvę, o Lietuva skiria didelį dėmesį investicijoms į gyvybės mokslų sektorių. Tad sveikiname šią iniciatyvą. Mokslinių patarimų įteisinimas turėtų sutrumpinti inovatyvaus vaisto kelią iki paciento, o taip pat tai – viena iš prielaidų tolimesnei gyvybės mokslų ir farmacijos produktų vystymo plėtrai Lietuvoje.
Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, kad skiriant vardinį vaistinį preparatą gydytojui nebūtų taikoma asmeninė atsakomybė už vaisto vartojimą. Tai sveikintinas žingsnis, nes dabartinė Farmacijos įstatymo nuostata dėl tiesioginės gydytojo atsakomybės skiriant vardinį vaistinį preparatą yra perteklinė, klaidinanti ir kelianti nereikalingą įtampą gydytojams. Be to, nukrypsta nuo ES reguliavimų, kuriais numatoma tik gydytojo atsakomybė už bendrą paciento priežiūrą, o ne už tai, kaip ir kokius vaistus pacientas vartoja. Dėl atsakomybės rizikos gydytojai vengia skirti vardinius preparatus. Taip ribojama tiek paciento, tiek gydytojo teisė pasirinkti ir skirti pacientui tinkamiausią gydymą. Lengviau yra išrašyti receptą veikliajai medžiagai, o ne konkrečiam vaistui, nepaisant to, ko nori pacientas. Priėmus pakeitimą gydytojai turės mažiau energijos bei laiko skirti biurokratijai ir daugiau dėmesio galės sutelkti į paciento interesus.
Šis žingsnis pagirtinas ir teisėkūros požiūriu – projektas parengtas atliktos teisinės bazės peržiūros pagrindu, kurios metu identifikuotos esamos problemos, nepagrįstai ribojančios vaistų prieinamumą. Be to, projekto rengėjai nurodo vertinę galimas reguliavimo alternatyvas ir parinkę tą, kuri sukeltų mažiausią įmanomą naštą – kaip ir reikalaujama siekiant kokybiškos teisėkūros.
Galiausiai Sveikatos apsaugos ministerija siekia spręsti ydingos Europos Sąjungos teisės perkėlimo praktiką, kai įstatymuose numatomi pertekliniai apribojimai, kurių europinės direktyvos nereikalauja. Tokia vadinamoji “auksavimo” praktika mažina Lietuvos konkurencingumą, o žmonėms – paslaugų ir prekių prieinamumą bei galimybes veikti. Sveikatos apsaugos ministerijos pademonstruota kompleksinė ir sistemiška teisėkūra galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms institucijoms rengiant projektus.
Padidintas pelno mokestis bankams
Seimas priėmė sprendimą nemažinti prieš kelis metus laikinai padidinto pelno mokesčio bankams. Kredito įstaigoms, uždirbančioms daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 2019 metais laikinai buvo įvestas 20-ies proc. pelno mokestis, tai penkiais procentiniais punktais daugiau už įprastai taikomą tarifą.
Toks sprendimas abejotinas teisėkūros požiūriu. Visų pirma, jis neatitinka konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Bankams buvo pažadėta, kad padidintas mokestis bus taikomas laikinai – atitinkamai šie ūkio subjektai ir planavo savo veiklas, pajamas ir išlaidas tikėdamiesi, kad po kelių metų bus grąžintas įprastas pelno mokesčio tarifas. Ir Konstitucija tokius lūkesčius saugo. Taip pat reikšminga, kad nebuvo atliktas reguliavimo poveikio vertinimas, neigiamų pasekmių nebuvo identifikuota. Jų neįvertinus yra sunku prognozuoti, ar reguliavimas veiks taip, kaip norėta. Laikiną padidintą pelno mokestį padarius nuolatiniu, kredito įstaigos peržiūrės savo kainodarą ir ieškos būdų, kaip kompensuoti papildomai sumokamus mokesčius. Tai gali pabranginti paslaugas vartotojams ar sumažinti darbo vietų skaičių. Be to, tokio mokesčio nustatymas neskatins vietinių kredito įstaigų augti, nes jos turės interesą išvengti didesnių mokesčių. Atitinkamai patrauklesnės taps tokios rinkos, kur netaikomi padidinti pelno mokesčiai. Taigi Lietuva ne tik pritrauks mažiau užsienio investuotojų, kurie norėtų Lietuvoje teikti kredito paslaugas, bet ir gali paskatinti vietines kredito įstaigas pasitraukti iš Lietuvos rinkos. O dėl to vėlgi nukentės gyventojai – ne tik sumažės bankų paslaugų prieinamumas, bet dėl išaugusios pasiūlos ir sumažėjusios paklausos brangs bankų teikiamos paslaugos.
Darbuotojų trūkumą patiria dauguma įmonių
Laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams skaičius Lietuvoje – rekordinis. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė beveik 27 tūkst. Laisvų vietų lygis, matuojantis laisvų ir visų darbo vietų santykį, siekė 2 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m.
Nepaisant to, net 92 proc. Lietuvos laisvosios rinkos instituto apklaustų įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu, o jų paiešką dauguma vykdo per privačias institucijas. Apklausos metu paaiškėjo, kad su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos įmonės, 60 proc. jų papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų, trečdalis priimtų ir daugiau nei 20 proc. darbuotojų.
Užpildyti dalį laisvų darbo vietų padėtų legalios migracijos procedūrų lengvinimas. 62 proc. LLRI apklausoje dalyvavusių įmonių pripažįsta, kad darbuotojų žvalgosi svetur. Dauguma jų sutinka, kad tą padaryti sunku.
Įmonės pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria darbindamos užsieniečius iš trečiųjų šalių yra biurokratija: procesai trunka ilgai, reikalavimai pertekliniai, neaiškiai apibrėžta valstybės pareigūnų diskrecija.
Paklausti, ką vertėtų keisti, įmonių atstovai pabrėžia, kad būsimų darbuotojų kvalifikacijos vertinimas turėtų priklausyti ne nuo išorinių institucijų, o nuo rinkos poreikių ir darbdavių vykdomos atrankos. Taip pat raginama darbuotojų neskirstyti pagal specialybę, įtraukti daugiau jų į trūkstamų profesijų sąrašą, sutrumpinti vizų išdavimo ir kitų procesų terminus.
Visus apklausos rezultatus galite rasti šioje nuorodoje.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.