Europa negali tapti konkurencingesnė vien didindama išlaidas, sako Christian Năsulea, Europos analitinių centrų tinklo EPICENTER atstovas. Jo teigimu, su mažesniu, bet į prioritetus orientuotu biudžetu Europos Sąjunga gali padaryti daugiau savo ekonomikos konkurencingumui didinti.
Šią savaitę Europos analitinių centrų tinklas EPICENTER, kurio narys yra ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pristatė alternatyvų pasiūlymą naujam 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžetui. Organizacijų analitikų vertinimu, norėdama didinti konkurencingumą, ES turėtų ne didinti išlaidas visomis kryptimis, tačiau perskirstyti resursus toms sritims, kurios iš tiesų užtikrina vieningos rinkos veikimą.
„Europa negali tapti konkurencingesnė vien didindama išlaidas. Klausimas nėra, kiek ES išleis, o ar biudžetas iš tiesų kuria daugiau vertės valstybėms narėms, stiprina bendrąją rinką ir padeda pritraukti investicijas. Šiandien Europai labiau nei naujų fondų reikia aiškių prioritetų, efektyvesnių sprendimų ir mažiau kliūčių augimui“, – sako Ch. Năsulea.
Europos Komisija siūlo rekordinį – 1,76 trln. eurų dydžio ir 32 proc. didesnį nei iki šiol bendrijos biudžetą, Europos Parlamente kalbama apie beveik 2 trln. eurų. EPICENTER siūlo alternatyvą – 1,54 trln. eurų siekiantį septynmetį ES biudžetą, kuris sudarytų maždaug 1 proc. visos ES ekonomikos dydžio ir būtų naudojamas tik toms programoms, kur Europos lygmens finansavimas kuria aiškią pridėtinę vertę, nacionalinio lygmens programas paliekant finansuoti pačioms valstybės narėms.
„Tikras Europos, o kartu ir Lietuvos konkurencingumas prasideda nuo biudžeto išlaidų ir funkcijų peržiūros. Lietuva pamažu tampa ne tik ES paramos gavėja, bet ir vis didesne mokėtoja, todėl turime atsakingai vertinti, kam skiriamos bendros lėšos. ES biudžetas neturėtų būti didinamas be aiškių ribų – reikia atsakingai įvertinti siūlymus įvesti naujus mokesčius“, – sako LLRI vyr. ekspertas Ernestas Einoris.
Tarp EPICENTER siūlymų:
Didesnį dėmesį siūloma skirti kariniam mobilumui bei tarpvalstybinei infrastruktūrai, o naujus siūlomus ES pajamų šaltinius – tarp jų įmonių įnašą, elektronikos atliekų ir tabako mokesčius – vertinti atsargiau.
Pasak EPICENTER vadovo Adamo Bartha, diskusija apie ES biudžetą turėtų prasidėti ne nuo klausimo, kiek išleisti, o nuo to, kokias funkcijas ES iš tiesų turi atlikti.
„Europos Komisija turėjo pradėti nuo esminių prioritetų peržiūros ir įvertinti, kurios išlaidos iš tiesų kuria vertę bendrosios rinkos veikimui. Jei Europos ekonomika auga – ES gali išleisti daugiau. Jei ekonomika lėtėja – ES institucijos taip pat turi ieškoti efektyvumo ir optimizavimo šaltinių, – sako Adam Bartha.
Analitikų teigimu, Europos konkurencingumas priklausys ne tik nuo viešųjų išlaidų dydžio, bet ir nuo investicinės aplinkos, reguliavimo kokybės, kapitalo rinkų stiprinimo ir gebėjimo pritraukti privatų kapitalą.
Pilna analizė ir alternatyvus ES biudžeto projektas skelbiami: alternativeEUBudget.eu
Diskusijos dėl naujojo 2028–2034 m. ES biudžeto prasidėjo 2025 m. pradžioje, oficialų pasiūlymą Europos Komisija pateikė 2025 m. liepą. Šiuo metu vyksta derybos tarp Europos Komisijos, valstybių narių ir Europos Parlamento dėl būsimo biudžeto dydžio, prioritetų bei naujų ES pajamų šaltinių.
Tikimasi, kad politinis susitarimas dėl naujojo daugiametės finansinės programos biudžeto bus pasiektas iki 2026 m. pabaigos arba vėliausiai 2027 m. pradžioje, kad naujos finansavimo programos galėtų startuoti nuo 2028 m. sausio.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra EPICENTER – nepriklausomo Europos laisvos rinkos analitinių centrų tinklo – narys. Tinklas vienija 12 organizacijų iš skirtingų Europos šalių ir siekia stiprinti konkurencingumo, ekonominės laisvės ir atsakingos viešosios politikos principus Europoje.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
