Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys (pradėtas leisti 2011 m.). Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
LLRI šiuo tyrimu siekia padėti savivaldybėms įsivertinti, pasimokyti iš kitų savivaldybių. Taip pat paskatinti keistis ir tobulėti – kad gyventojams, investuotojams ir savivaldybių darbuotojams jų savivaldybėje gyventi ir dirbti būtų geriau, naudingiau, paprasčiau.
Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Kiekvienoje iš indekso sričių yra pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie padėtų gerinti žmonių gyvenimą ir pritraukti investicijas.
Tyrimo metodologija kiekvienais metais atnaujinama ir tobulinama. LLRI dėkoja prie to prisidedančioms savivaldybėms, verslininkams ir kitiems turintiems konstruktyvių pastabų.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamas Lietuvos savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.
Geriau vertinamos savivaldybės, kurios šilumos, vandens, atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo paslaugų teikimą patiki privačiam sektoriui, arba teikia nenuostolingai. Taip pat tos, kurios užtikrina galimybę tiekėjus pasirinkti patiems gyventojams ir taip skatina konkurenciją, pigesnį paslaugų teikimą.
Geriau vertinamos savivaldybės, kurios susisiekimo paslaugas teikia bendradarbiaudamos su privačiu sektoriumi, skatindamos konkurenciją šioje srityje, nes tai užtikrina pigesnes paslaugas. Taip pat teigiamai vertinamas viešųjų pirkimų atlikimas atvirais būdais (skelbiant), vykdant kelių priežiūros funkciją.
Geriau vertinamos savivaldybės, kurios efektyviai naudoja infrastruktūrą bei kuriose moksleiviai pasiekia aukštesnių rezultatų.
Geriau vertinamos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios gydymo įstaigos veikia nenuostolingai, taip pat jei veikia privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų. Geresnis įvertinimas skiriamas toms savivaldybėms, kuriose mažiau nedirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių.
Geriau vertinamos savivaldybės, kuriose pritraukiamos tiek vietinės, tiek užsienio investicijos, bei kuriose didesnis ekonomikos aktyvumas. Internetinės svetainės pritaikymas investuotojams ir Konkurencijos įstatymo nepažeidimas taip pat pagerina šios srities vertinimą.
Geriau vertinamos savivaldybės, nustatydamos žemus mokesčių tarifus, nes tai padeda pritraukti investicijas, skatina žmones imtis verslo.
Geriau vertinamos savivaldybės, kurios skaidriai ir tikslingai naudoja turimas biudžeto lėšas, neprasiskolina ir gyvena pagal pajamas.
Geriau vertinamos savivaldybės, taupiai valdančios turimą ir parduodančios tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms savivaldybės funkcijoms vykdyti, nes neefektyvus turto valdymas yra papildoma našta mokesčių mokėtojams.
Geriau vertinamos savivaldybės, greitai sprendžiančios gyventojų prašymus bei sugebančios tai padaryti nedidindamos darbuotojų skaičiaus, nes taip užtikrinamas taupus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas.
[1] Jei įmonė dirbo pelningai, tai didesnis įmonės pelnas nelėmė geresnio įvertinimo, žr. D. U. K
[2] Rodiklis vertinamas tik didžiosioms savivaldybėms.
[3] Į skaičiavimus neįtrauktos valstybinės ir privačios ugdymo įstaigos, pagrindinės mokyklos tipo sanatorijos mokyklos, gimnazijos tipo sanatorijos mokyklos, gimnazijos tipo ligoninės mokyklos, ugdymo įstaigos, kuriose virš 50 proc. moksleivių buvo priešmokyklinukai, turėjo negalią ar mokėsi pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą
[4] Naudoti išankstiniai duomenys, 2019 m. rugpjūtis
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
