Pastaraisiais metais minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje augo ženkliai sparčiau nei darbo produktyvumas, tad šalies konkurencingumas patiria rimtų iššūkių, didėjo spaudimas kainoms, mažėjo įmonių galimybės investuoti ir kurti darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga koreguoti Trišalėje taryboje naudojamą MMA formulę nustatant, kad MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio. Suprasdama Europos Sąjungos konkurencingumo išsaugojimo svarbą pragyvenimo lygiui, Europos Komisija (EK) numatė, kad darbo našumas yra vienas iš keturių MMA lygio nustatymo kriterijų, numatytų Direktyvoje (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Joje nustatyta, kad „valstybės narės turėtų atsižvelgti į perkamąją galią, ilgalaikį nacionalinį našumo lygį ir jo pokyčius, taip pat į darbo užmokesčio lygį, darbo užmokesčio pasiskirstymą ir darbo užmokesčio augimą“.

PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ

MMA dydžio susiejimas su darbo našumo dinamika leidžia suvaldyti rizikas, kylančias ekonomikos konkurencingumui ir darbo vietų išlaikymui. Remiantis šiuo rodikliu, MMA kitąmet turėtų didėti ne daugiau nei 4,2 proc.

Šiuo metu MMA nustatymo tvarka neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Dėl šios priežasties kai kuriose vietovėse susidaro itin aukštas santykis tarp MMA ir vidutinio apskrities darbo užmokesčio (VDU), lemiantis darbo vietų trūkumą ir įkalinantis žmones bedarbystėje. Atsižvelgiant į aukšto MMA/VDU santykio poveikį, tikslinga įtvirtinti tokią nuostatą: jeigu Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities VDU, toje apskrityje MMA dydis nustatomas lygus 50 proc. tos apskrities VDU. Toks MMA diferencijavimas leistų stiprinti ekonominę ir socialinę regionų raidą, didintų investicijas į regionus ir nepakenktų toms gyventojų grupėms, kurioms siekiama padėti.