Progresinis apmokestinimas prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymo ir mokesčių administravimo įstatymo principams – lygybei prieš įstatymą ir proporcingumui. Pastarasis reikalauja, kad įstatymo tikslas būtų pasiekiamas su mažiausia administracine ir kita našta tiek patiems subjektams, bet ir valstybei, penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Jos teigimu, progresiniai mokesčiai taps dideliu iššūkiu ne tik žmonėms, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Ji, kaip žinome, šiemet nepadidino pelno mokesčio tarifo, o su progresiniais mokesčiais atsiranda daugybė skirtingų taisyklių, skalių, neišvengiamo prisitaikymo. Tai pareikalaus didelių valstybės išlaidų, tačiau ar padidės biudžeto pajamos?“, – klausė E. Leontjeva.

Jos teigimu, Finansų ministerijos pateikti modeliai remiasi supaprastintais metodais. „Todėl turi būti atliktas išsamus poveikio vertinimas, įtraukiant pirmiausia antropologinį veiksnį – t.y. žmogaus reakciją,  elgsenos pokyčius. Ar skaičiuojant, atsižvelgta į tokius netikėtus dalykus kaip bendrovės „flydubai“ sprendimas turėti tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Dubajų? Kaip tai pakeis gyventojų realokaciją ir mokesčių surinkimą į biudžetą, šie dalykai taip pat turi būti įvertinami“, – kalbėjo LLRI prezidentė.

Ji pabrėžė, kad iš progresinio mokesčio krepšelio turi būti išimami labiausiai jautrūs mokesčiai tokie kaip kapitalo prieaugio, ir kiti,  kurie gali lemti biudžeto sumažėjimą. 

„Atskirtis, kurią mažinti ragino Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, gali būti sumažinta paradoksaliu būdu – neliks turtingiau gyvenančių žmonių ir toks sovietinis visų lygybės principas gali būti įgyvendintas, atskirtis bus mažesnė. Gali netikėtu būdu padidėti biudžeto perskirstymas, nes biudžeto išlaidos liks tokios, kokios yra suplanuotos, o bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės. Ar mes tuo džiaugsimės, ar tai leis užtikrinti valstybės keliamus tikslus ir reikalingą gynybos finansavimą?  

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, būtina numatyti atlikti ex post vertinimą – kuo greičiau kai tik įstatymas pradės veikti, turi būti atliekamas vertinimas ir jei matytume, kad jam kelti tikslai nepasiekiami, turime imtis atitinkamų pokyčių“, – komiteto posėdyje sakė E. Leontjeva.