Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMin) pristatytą Lietuvos ekonomikos transformacijos planą START Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikai vertina teigiamai: didžiausią proveržį leis pasiekti sisteminis požiūris į biurokratijos ir reguliavimo naštos mažinimą. 

„Labiausiai vertinu tai, kad praėjusių metų rudenį atsivėrusi žaizda dėl biurokratijos ir reguliavimo pinkles įstrigusių investicinių projektų pagaliau sulauks adekvataus veiksmo. Į Vyriausybės darbotvarkę EIMin įtraukė mūsų siūlymą optimizuoti valstybės veikimą aukščiausiu politiniu lygmeniu – planuojama įkurti biurokratijos mažinimo komisiją, kuri būtų atsakinga už perteklinių reikalavimų šalinimą, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva. – Tai leis užtikrinti, kad biurokratijos mažinimas taptų visos Vyriausybės prioritetu, o ne atskiros ministerijos projektu.“ 

Jos teigimu, patirtis dalyvaujant panašaus pobūdžio iniciatyvose nedviprasmiškai byloja, kad viena ministerija nepajėgi organizuoti visų valdžios institucijų apsivalymo. „Gerai, kad mes Lietuvoje jau pradėjome mažinti verslui tenkančią naštą – kaip ką tik paragino ir ES „konkurencingumo kompasas“. Mums visiems turi rūpėti, kad šimtai įstrigusių projektų kuo greičiau pasiektų Lietuvos dirvą ir pavirstų jau skinamais milijardais eurų. Čia pasitarnaus jau anksčiau LLRI siūlytas procedūrų, reguliavimų ir visų procesų trumpinimas. Pagaliau šis siūlymas įtrauktas ir į Vyriausybės darbotvarkę“, – kalbėjo ekonomistė. 

LLRI analitikai teigiamai vertina ir įsipareigojimą peržiūrėti reinvestuojamo pelno apmokestinimą. Šiuo metu galiojantis pelno mokesčio modelis, LLRI eksperto Ernesto Einorio teigimu, apsunkina įmonių galimybę nukreipti uždirbtas lėšas į veiklos plėtrą, inovacijas ir produktyvumo didinimą. 

„Kaimyninės šalys apmokestina tik dividendais paskirstytą pelną, neapkraudamos įmonių rezervų ir investicijų mokesčiais. Vyriausybės ketinimas neapmokestinti pelno dalies, skiriamos investicijoms, yra strategiškai svarbus žingsnis, pagerinantis Lietuvos investicinį klimatą, kartu ir gerovės kūrimo perspektyvas“, – kalbėjo E.  Einoris. 

EIMin Lietuvos ekonomikos transformacijos plane START numatyta parengti reguliavimo naštos mažinimo planą. Jis taptų pagrindu įgalinti valdžios institucijas nusistatyti konkrečius biurokratinės naštos mažinimo rodiklius bei peržiūrėti įstaigų vadovų veiklos vertinimo kriterijus, kad šie atsižvelgtų į veiklos efektyvumą ir kokybę. 

„Siūlydami tai įtraukti į Vyriausybės darbotvarkę, pabrėžėme, kad kiekvienos institucijos veiklos centre turi atsirasti klientas – kiekvienas iš mūsų ir mūsų noras auginti Lietuvos gerovę. Džiugina, kad EIMin ši mintis nesvetima. Atsisakius mus stabdančių perteklinių reguliavimų, sumažinus biudžetinių įstaigų skaičių ir optimizavus jų veiklą, racionaliau bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – kalbėjo E. Leontjeva. 

LLRI pastebi, kad kai kurios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų priemonių neatitinka jo dvasios. Pavyzdžiui, siūlymai kurti papildomus reguliavimus  viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms ir prekybos sektoriui. 

„Dėmesį atkreipia ir tai, kad nors deklaruojamas siekis mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, tuo pačiu siūloma kurti tris naujus darinius – socialinio verslo tarybą, įmonių dekarbonizacijos centrą bei smulkaus verslo teisių užtikrinimo institutą. Norint iš tiesų pasiekti tikslus, pasitarnautų mūsų siūlomas vadinamasis „one in, two out“ principas, kuomet įvedant naują reguliavimą, naikinami du senesni panašios apimties reikalavimai“, – teigė E. Einoris. 

Plačiau apie LLRI teiktus siūlymus Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planui.