2022 m. liepos 8 d. įsigaliojusi Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pataisa įtvirtino 2 gigavatų (GW) ribojimą saulės šviesos elektrinių parkų įrengtajai galiai, kuri sustabdė komercinių saulės parkų plėtrą. Rengiant šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių numatyta nebuvo, tačiau jos tapo akivaizdžios jau tų pačių metų liepos 13 d., kuomet Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimu buvo sustabdyta naujų komercinių parkų plėtra. Tai lėmė neapibrėžtumą dėl galimybių plėtoti saulės parkus Lietuvoje, padarė žalos ne tik investuotojams, bet ir Lietuvos reputacijai bei konkurencingumui. 

Analitiniame darbe „2 GW RIBOJIMO SAULĖS ŠVIESOS ELEKTRINĖMS ANATOMIJA“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas detaliai apžvelgia šio įstatymo atsiradimo pasekmės, su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų reikšmę ir pagrindines problemas, kurių sprendimas leistų pasiekti energetinės nepriklausomybės ir Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energetikos plėtros tikslų. 

Šio darbo išvados buvo pristatytos 2023 m. lapkričio 21 d. vykusiame renginyje „EKSPERTINĖ DISKUSIJA. ATSINAUJINANČIOS ENERGETIKOS TVARIOS PLĖTROS VIZIJA LIETUVOJE. GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI“. Diskusijoje aptartos 2 GW pataisos įvedimo priežastys, tarptautinis kontekstas, poveikis rinkos dalyviams ir Lietuvos konkurencingumui, nekokybiškos teisėkūros pasekmės, tikėtinos ateities perspektyvos ir konkretūs sprendimų pasiūlymai. 

Diskusijos dalyviai akcentavo tokias įstatymo įvedimo priežastis:

Globaliai išaugusi paklausa naujiems AEI projektams. Skaičiuojama, kad 2024 m. pasauliniai atsinaujinančios energetikos pajėgumai sudarys 4 500 GW (gigavatų). Tuo tarpu tinklo infrastruktūra atsilieka – dar 2023 m. pabaigoje 3 000 GW galios naujų AEI projektų stovėjo eilėje, norėdami prisijungti prie tinklo ir pradėti generuoti elektrą bei teikti ją į perdavimo tinklą. Taigi tinklo rezervavimas yra globali problema, kurią šalys sprendžia skirtingai.

• Staiga išaugęs privačių ir viešųjų investicijų į atsinaujinančią energetiką kiekis, kurį paskatino:
• • Visoje Europoje kylančios elektros energijos kainos, dėl kurių sutrumpėjo elektros generacijos projektų atsiperkamumo trukmė; 
  • Pingančios atsinaujinančios energetikos projektams plėtoti reikalingos technologijos; 
  • Vyriausybių subsidijos žaliajai transformacijai;  
  • Pigūs kapitalo kaštai (iki 2022 liepos mėn. egzistavusios nulinės palūkanos).

• Lietuvoje 2022 m. sausio pabaigoje buvo priimtas teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas. Jo pagrindu rezervuoti tinklui užteko savivaldybės pritarimo ir išankstinių prijungimo sąlygų. Nebereikėjo tikrinti, kiek vystytojas turi žemės parkui statyti. To pasekoje tinklą rezervuoti pradėjo asmenys, net neketinantys realiai statyti saulės parkų. Jau vėliau paaiškėjo, kad tokių spekuliacinio pobūdžio projektų galia galėjo siekti  apie 1 GW.
  
• Staiga išaugusi tinklo pajėgumų rezervacijos paklausa. Prašymai rezervuoti elektros perdavimo tinklą (4,3 GW) beveik prilygo įvardintam bendram visos Lietuvos tinklo pajėgumui saulės elektrinėms pajungti (4,4 GW).

• Toks išaugęs rezervacijų kiekis reikalavo greitų sprendimų. Jeigu visiems norintiems statyti saulės parkus reikiami leidimai būtų buvę išduoti, o atėjus laikui parkai pastatyti ir elektra generuojama – Lietuva būtų susidūrusi su galimomis momentinio elektros pertekliaus ir tinklo perkrovos problemomis.

LLRI analitinėje medžiagoje įvardijama, kad pasirinkta subalansuotos AEI plėtros strategija užprogramuoja lėtesnę plėtrą ir rinkos dalyvių supriešinimo riziką. Savaime tai – nėra bloga strategija, tačiau svarbu aiškiai įvardinti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas tokio pasirinkimo pasekmes. Pastarųjų įvardijimo priimant įstatymą ir taip vykdant Teisėkūros pagrindų įstatymo numatytus principus, kaip tik ir pritrūko.

Rinkos dalyviai akcentavo, kad:

• Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pataisa, įtvirtinusi 2 GW ribojimą įrengtajai galiai visiškai sustabdė naujai planuojamus projektus, įšaldė investicijas. Net ir patvirtinus Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimus bei Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (PETA), situacijos tai galutinai neišsprendė, nes didžiąją dalį projektų pajėgumų Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ ir toliau būtų galėjusi riboti. Tai išlaikė neapibrėžtumą rinkos dalyviams, reikšmingai paveikė investicijų tęstinumą, projektų patikimumą ir atsiperkamumo vertinimą bei galimybes pritraukti finansavimą ar apskritai tęsti projektą.

• Svarbiausia diskusijoje apie energetikos ateitį Lietuvoje yra elektros kainų stabilumas ir galimybės turėti žemą elektros kainą ateityje užtikrinimas. Tam pasiekti geriausia yra investuojant į sparčią AEI plėtrą. Todėl būtų tikslinga tuo pat metu plėtoti visas AEI perspektyvas, nes tik tokiu atveju, kaina galėtų mažėti. Taip pat svarbu palikti prisijungimo prie tinklo galimybes gaminantiems vartotojams, kurie tokiu būdu galėtų susimažinti savo elektros suvartojimo kaštus.

  Gaminančių vartotojų (verslo ir buitinių vartotojų) netenkina situacija, kuomet norėdami prisijungti prie tinklo yra priversti prisidėti prie tinklo infrastruktūros gerinimo. Keliami klausimai dėl tinklo infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinio bei išmaniųjų sprendimų pritaikymo sprendžiant šį klausimą.

• Kita vertus, dėl 2 GW ribojimo tiek buitiniai tiek verslo gaminantys vartotojai ir socialiai pažeidžiami asmenys per savivaldybių bendrijas vis dar turėtų galimybę ateityje tinklo galią rezervuoti. 

LLRI analitiniame darbe užsimenama, kad 2 GW kvotą įtvirtinusios įstatymo pataisos atliktame poveikio vertinime neigiamų pasekmių nebuvo numatyta. Tuo tarpu ši pataisa ne tik pusmečiui sustabdė komercinių saulės parkų plėtrą, bet ir prisideda prie lėtesnio perėjimo nuo iškastinio kuro prie AEI. Tai taip pat lėmė investicijų į saulės parkus įšaldymą, Lietuvos patrauklumo tarptautinėje erdvėje, tiesioginių užsienio investicijų ir konkurencingumo regione mažėjimą. Išaiškėjus šioms neigiamoms pasekmėms, atsirastų būtinybė atlikti teisės akto Ex Post vertinimą, ir nevengti prisiimti ar pareikalauti atsakomybės.

Diskusijos dalyviai, pasisakydami teisėkūros aspektu, įvardijo, kad:

• Viena esminių problemų, su kuria susidūrė rinkos dalyviai, buvo įstatymo pataisos priėmimo ir įsigaliojimo staigumas. Tai galima vadinti siurpriziniu reguliavimo pasiūlymu. Diskusija šios įstatymo pataisos atveju būdavo ribota arba visai nevykdavo. 
• Įstatymo projektas atsirado po Vyriausybės projekto, tuo metu, kai negalėjo asocijuoti partneriai teikti pastabų. 

Aptardami ateities perspektyvas ir būtinus pokyčius, diskusijos dalyviai pateikė tokius pasiūlymus: 

• ES praktika rodo, kad ribojimai turi likti, bet nustatyti įstatymu, o ne nutarimu, kaip pabrėžiama ir Konstitucinio Teismo, išnagrinėjusio šios atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pataisos atitikimą Konstitucijai, išvadoje. Užtikrintas visiškas teisinis aiškumas leistų išvengti tolimesnio neapibrėžtumo daliai rinkos dalyvių.

• Naujo mechanizmo, kaip įtvirtinti visą 2 GW ribojimo schemą, įskaitant Vyriausybės ir VERT nutarimus bei PETA, sukūrimas.

• Aiškių elektros generacijos ribojimo ribų nustatymas, numačius,  kokiais atvejais, kokia tvarka, kiek galia gali būti ribojama, kartu leidžiant papildomus ribojimus su kompensaciniu mechanizmu.

• Viešuosius interesus elektros energetikoje atitinkančių paslaugų taikymas. Jeigu valstybės tikslas yra apsaugoti vartotojus, ribotą laikotarpį gali būti numatytos išimtinės sąlygos, kurios objektui pasiekus atsiperkamumo ribą būtų panaikintos.

• Komercinių saulės parkų, gavusių reikiamus leidimus tiek iki kvotos įvedimo, tiek ir jos įvedimo metu, statuso suvienodinimas.

• Objektyvus tinklo rezervavimo ypatumų įvertinimas, išvengiant atvejų, kuomet tam tikrose atkarpose elektros pastotė yra laisva, bet tinklas rezervuotas.

• Palankių sąlygų kaupimo galimybių plėtrai sudarymas.

  

LLRI analitinės medžiagos išvadose pabrėžiama, kad situaciją bandoma spręsti elektros energijos generacijos ribojimu, tačiau tai gali būti padaryta ir skiriant didesnį dėmesį perdavimo tinklo sistemos galimybių didinimui. Tikslus elektros vartojimo prognozavimas ir kaupimo bei elektros eksporto galimybių didinimas leistų ir generacijos riboms plėstis. Tokiu būdu būtų galima išvengti elektros gamintojų priešinimo ir saulės energetikos plėtros lėtinimo.

Diskusijos dalyviai: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vyriausiasis patarėjas VIRGILIJUS PODERYS, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas MARTYNAS NAGEVIČIUS, Advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas ANDRIUS ŠIMKUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komiteto koordinatorė ELANA ASTRAMOVIČ.

Diskusiją moderavo – Martynas Gruodis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas 

Analitinį darbą „2 GW RIBOJIMO SAULĖS ŠVIESOS ELEKTRINĖMS ANATOMIJA“ parsisiųskite šioje nuorodoje.