Kodėl vieni žmonės net sirgdami išlieka gyvybingi, o kiti pamažu „sukrenta“? Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas sako, kad ilgą ir sveiką gyvenimą lemia ne vien medicina ar genetika. Labai daug priklauso nuo paties žmogaus – nuo to, ar jis turi dėl ko keltis ryte.

„Gyvenimas – tai darbas“, – sako J. Fišas. Ne darbas dėl darbo, bet veikla, kuri žmogui suteikia tikslą ir motyvaciją. Pašnekovas pastebi, kad žmonės, pasitraukę iš prasmingos veiklos, neretai palūžta. O susirgus, anot jo, svarbu ne tik gydytis, bet ir neleisti ligai perimti mūsų tapatybės: „Jaustis ligoniu negalima.“

Pokalbyje aptariamas gydytojo bei paciento santykis bei savirūpos svarba. J. Fišas sako, kad diagnozei neužtenka tyrimų: reikia pamatyti žmogų už jo „kaukės“, atrasti raktą, kaip prie jo prieiti. Todėl gydymas jam tebėra ne tik mokslas, bet ir menas.

Kiek mūsų sveikatą lemia genai, o kiek – kasdieniai pasirinkimai? Kodėl prasminga veikla ir bendravimas svarbūs ilgaamžiškumui? Ar verta siekti gyvenimą pratęsti bet kokia kaina? Ir kodėl tarp svarbiausių receptų ilgam bei sveikam gyvenimui J. Fišas įvardija tokius paprastus dalykus kaip judėjimas, miegas, mityba ir bendravimas?

Apie savirūpą, gyvenimo tikslą, gydytojo ir paciento santykį bei tai, ką iš tiesų reiškia gyventi ilgai ir gerai, – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ gydytoją neurologą Jokūbą Fišą kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.