Mokesčių reformai tolstant, o įgyvendinimo dienai artėjant, į jos turinį verta pažvelgti šviežiu žvilgsniu. Pirmiausia – ne į žalingus pokyčius, apie kuriuos daug kalbėta, o į laimėtus kompromisus – ir  ko reikia, kad jie būtų nevienadieniai. 

Paaiškėjus, kad išvengti progresinių mokesčių sunkiai pavyksta, prioritetas pasislinko į būtinybę išimti jautriausias pajamas iš suminio progresinių mokesčių krepšelio. Taip ir įvyko. Dividendai, kapitalo prieaugis – išlaikius akcijas ilgiau penkerių metų, pajamos iš investicinės sąskaitos bei opcionų nepateks į suminį progresiniais mokesčiais apmokestinamą krepšelį. Žmonės klausia – ar tai ilgam? Atsakymas paprastas: nuo verslo bendruomenės ir politikų supratimo apie šių kompromisų prigimtį priklausys, ar jie bus tvarūs ir ilgalaikiai (bent jau, kol galios patys progresiniai mokesčiai). 

Pirmiausia, jų negalima laikyti ir vadinti lengvatomis – tai yra principinis dalykas. Netgi pagal įstatymo raidę! LR mokesčių administravimo įstatymas teigia, kad „mokesčių lengvatos yra mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis“. 

Detalizuokime: kai tam tikros rūšies pajamos nepatenka po progresiniu mokesčiu – horizontaliai, visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų dydžio, tai nėra lengvata. Tai mokestinis režimas, besiremiantis logika, kad progresinio mokesčio įvedimas konkrečios rūšies pajamoms iškreiptų Lietuvos mokesčių sistemą bei motyvacijų struktūrą, o tuo pačiu kirstų ir per Lietuvos valstybės interesus, biudžeto formavimą. 

Svarstant įstatymo projektą, ne kartą klausta, kodėl dividendams padaryta išimtis? Kodėl tai, kas laikoma kapitalizmo simboliu, nepateks po progresiniu mokesčiu? Ogi, dividendai nepatenka į suminį progresinį krepšelį pirmiausia todėl, kad jiems ir taip taikomas dvigubas apmokestinimas. Įmonei sumokėjus pelno mokestį, savininkai – fiziniai asmenys – sumoka dar ir gyventojų pajamų mokestį už gautus dividendus – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nepriklausomai nuo išmokamos sumos dydžio. Dvigubas apmokestinimas lemia, kad bendra investuotojui tenkanti mokesčių našta pasiekia beveik 30 proc. 

Nors dividendai buvo „išimti“ iš suminio progresinių mokesčių krepšelio ankstyvoje reformos stadijoje, kapitalo prieaugiui grėsė suminis progresinis krepšelis. Argumentas „prieš“ paprastas. Šių pajamų apmokestinimas negali iš esmės skirtis nuo dividendų apmokestinimo, nes yra du įmonės savininko naudos gavimo būdai – arba išmokami dividendai, arba auginama įmonės vertė, kuri anksčiau ar vėliau yra realizuojama kaip kapitalo prieaugis. Jei ši logika būtų pažeista ir kapitalo prieaugis būtų apmokestinamas skirtingai nei dividendai, tai iškreiptų savininkų motyvacijas reinvestuoti į plėtrą, modernizavimą bei darbo vietų kūrimą. Pažeidus motyvacijų simetriją, akcininkams būtų naudingiau išsimokėti dividendus, nei prisiimti riziką ir ištvermingai auginti įmonės vertę ir tuo pačiu – Lietuvos ekonomiką bei būsimas biudžeto pajamas. Be to, kapitalo prieaugio pajamos – tai vienkartinė ilgų investicijų ir triūso metų rezultatas. Įsiklausius į šiuos argumentus, (ne)apmokestinimo progresiniu tarifu principas buvo įtvirtintas. Reikalavimas išlaikyti akcijas ne mažau penkerių metų tarsi ir nurodo orientaciją į ilgalaikius savininkus – tiesa, ilgalaikiškumui užtektų ir ministro Luko Savicko pasiūlyto trejų metų termino. 

Tad kapitalo prieaugis ir toliau bus apmokestinamas 15 proc. GPM tarifu, jei gautos pajamos pardavus akcijas ar verslą yra iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o virš šio slenksčio bus taikomas 20 proc. tarifas. 

Grėsmė buvo iškilusi ir pajamoms, išsimokamoms iš investicinės sąskaitos. Po kelių svarstymų Seimo biudžeto ir finansų komitete buvo pasiektas dvigubas laimėjimas: pirma, šios pajamos nebus priskaičiuojamos į suminį progresinį krepšelį. Tai nėra lengvata, o iš investicinės sąskaitos logikos išplaukiantis principas: tam, kad žmogus būtų suinteresuotas investuoti ir reinvestuoti kuo ilgiau, jis turi būti ramus, kad už vienkartinį išėmimą po ilgų metų ištvermingo taupymo nebus nubaustas progresiniu tarifu. Priešingu atveju, žmonėms taptų naudinga išiminėti lėšas vartojimui po truputį – kuo toliau nuo didesnio tarifo slenksčio, taigi ir progresinių mokesčių baudos. Investicinės sąskaitos idėja būtų numarinta. Atsižvelgiant į šį argumentą, pasiektas ir antras laimėjimas: nustatytas proporcinis 15 proc. tarifas bet kokio dydžio pajamoms (iki šiol galiojo 15 ir 20 proc. tarifai, priklausomai nuo pajamų dydžio). 

Ypatingo įsigilinimo ir jautrumo reikalauja opcionų apmokestinimas. Per paskutinį Biudžeto ir finansų komiteto posėdį pasiektas kompromisas, kad pajamos iš opcionų perleidimo (gautos realizavus pasirinkimo sandorį) nepatektų į suminį progresinį krepšelį. Tad galima prognozuoti augantį opcionų populiarumą, tik svarbu, kad jį lydėtų adekvatūs argumentai bei suvokimas. Esminė motyvacija naudoti opcionus – kad darbuotojai taptų akcininkais, suinteresuotais didinti įmonės vertę – taigi, rūpintis jos našumu, sąnaudomis, investicijomis, reputacija ir plėtra. Viskuo, kas rūpi tikram šeimininkui. Išskirtinė opcionų savybė – natūraliai sustiprinti žmonių motyvacijas, ir tuomet… Kuo daugiau eilinių darbuotojų taps suinteresuoti įmonės vertės augimu, tuo didesnį tai lems ekonominį proveržį ir įmonei, ir visai Lietuvai – tokį reikalingą našumo augimą, bendrojo vidaus produkto kopimą aukštyn bei biudžeto papildymą – nepaisant padarytų mokesčių reformos klaidų. 

Pasakysiu daugiau – šalies mastu tai vestų į vadinamąjį „liaudies kapitalizmą“, kuris turėtų būti ypač patrauklus kairiajai valdžiai. Tačiau mokestinė nauda neturėtų būti laikoma esmine motyvacija. Jei tokios naudos naratyvas paplis ir taps dominuojantis, pačiam neapmokestinimo principui gali iškilti pavojus. Saugiklis yra tik vienas – suprasti, kad mokesčių kardo patraukimas nuo opcionų įgalina giluminę, esminę ir ilgalaikę naudą, kuri svarbi ir įmonei, ir visai šaliai – šeimininkiškumo, atsakomybės, našumo ir vertės augimo. 

O visas nuo progresinių mokesčių kardo apsaugotas pajamų rūšis vienija du pamatiniai bruožai – jos yra ilgalaikių ištvermingų pastangų rezultatas. Pastangų, kurios turi esminį ir multiplikuojantį poveikį visai ekonomikai. 

Tad svarbiausia dabar – atrasti šių apmokestinimo principų logiką, nelaikyti ir nevadinti jų lengvatomis ir nepjauti žaliuojančios ekonomikos augimo šakos. Ant kurios dabar laikosi mūsų šalies ateitis.

Originaliai publikuota „Verslo žinios“.