Klaipėdos r. savivaldybė, surinkusi 73,3 balo iš 100, šiais metais su Kauno r. savivaldybe dalijasi pirmą-antrą vietas tarp 54 mažųjų savivaldybių. Rezultatą lėmė itin geri „Transporto“, „Investicijų ir plėtros“ bei „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sričių rodikliai. Prasčiau įvertintomis sritimis tapo „Turto valdymas“, „Švietimas“ ir „Mokesčiai“.

Geram „Transporto“ srities įvertinimui įtakos turėjo tai, kad 2014 m. lyginant su 2013 m. Klaipėdos r. didesnė dalis viešųjų pirkimų buvo atlikta atvirais būdais (skelbiama), ypač skirtų kelių priežiūrai. „Investicijų ir plėtros“ sritis geriau įvertinta dėl 16 proc. išaugusių materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui. Klaipėdos r. savivaldybės išskirtinumas – didelis išduodamų statybos leidimų (14 tūkstančiui gyventojų lyginant su 4,4 vidurkiu*) bei tiesioginių užsienio investicijų kiekis (4967 EUR vienam gyventojui lyginant su 1138 EUR vidurkiu*). Taip pat nuo 2013 m., pastebimai sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (18,5 proc. 2013 m., 11,4 proc. 2014 m.).

Siekdama išlaikyti aukštas pozicijas, Klaipėdos r. savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į „Turto valdymą“ – 2014 m. nebuvo parduotas nė vienas savivaldybei priklausantis pastatas ar patalpa, o ir pats parduodamų objektų sąrašas lyginant su kitomis savivaldybėmis buvo ganėtinai mažas. Kita prastai įvertinta sritis – „Mokesčiai“. Lyginant su 53 mažosiomis savivaldybėmis, Klaipėdos r. savivaldybėje 2014 m. galiojo aukštas pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,9 proc. lyginant su 0,7 proc. vidurkiu*).