Projektu siekiame stiprinti įrodymais grindžiamą teisėkūros proceso stebėseną ir advokaciją socialinių ir ekonominių santykių srityje, siekiant pagerinti teisėkūros proceso skaidrumą ir valdžios institucijų atskaitomybę. Jis skirtas spręsti visuomenės problemas, susijusias su sisteminiais teisėkūros proceso trūkumais.

Didelis teisėkūros intensyvumas, dažna įstatymų kaita, teisės aktų priėmimas skubos arba ypatingos skubos tvarka, netinkamas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, teisėkūros skaidrumo ir viešumo stoka pakerta teisinio reguliavimo kokybę, pasitikėjimą valstybe, pilietinės visuomenės įsitraukimą. Projekto tikslinės grupės yra dirbantieji, savarankiškai dirbantys, socialiai jautrios grupės, vartotojai ir nuosavybės teisių turėtojai, dėl kurių socialinio ir ekonominio reikšmingumo ir jautrumo skaidrus ir kokybiškas teisėkūros procesas yra itin svarbus užtikrinant jų laisves ir teises.

Įgyvendinsime devynias teisėkūros proceso stebėsenos iniciatyvas ir paruošime devynias ataskaitas, parengsime teisėkūros proceso kokybės švieslentę, kuri suteiks patogų ir patrauklų įrankį įvertinti teisėkūros iniciatyvų atitikimą teisėkūros principams ir taisyklėms, pateiksime pasiūlymus dėl teisėkūros proceso tobulinimo, įgyvendinsime advokacijos ir komunikacijos kampanijas. Didinsime tikslines grupes atstovaujančių PVO ir NVO informuotumą apie jiems aktualių teisėkūros procesų būklę ir skatinsime jų aktyvesnį įsitraukimą. Projekto trukmė – trys metai.

Ką nuveikėme?

2021 m. vasarį vyko LLRI prezidentės Elenos Leontjevos susitikimas su Seimo pirmininke, kuriame LLRI prezidentė pristatė teisėkūros kokybės reformos rekomendacijų paketą, taip pat LLRI teisėkūros kokybės projektą ir pasiūlė LLRI kompetenciją bei pagalbą diegiant ir įgyvendinant įstatymų leidybos standartų ir procesų pakeitimus.

Rekomendacijas dėl įstatymų leidybos kokybės gerinimo, kaip esminę dereguliavimo reformos paketo dalį, LLRI prezidentė pristatė per asmeninius susitikimus su ministre Pirmininke Šimonyte, Vyriausybės kanclere Balčytyte, ekonomikos ir inovacijų ministre Armonaite bei Geresnio reguliavimo patariamąją tarybą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

Įvyko susitikimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir asociacijomis, kuriose aptarti didžiausi iššūkiai, susiję su teisėkūra, sutarta dėl galimybių bendradarbiauti nuolatos, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms, kaip gerinti su įstatymų leidyba ir visuomenės įtraukimu susijusias sritis. 

 

 

Pateikėme teisėkūros tobulinimo pasiūlymų paketą.
Užduotis naujam Seimui – atkurti įstatymų leidybos kultūrą
Teisėkūra – pasiūlymai

Pateikėme pasiūlymus Vyriausybei dėl reguliacinės naštos mažinimo, verslo priežiūros efektyvinimo, darbo rinkos sąlygų gerinimo, investicijų apmokestinimo pakeitimų.

Pateikėme teisėkūros stebėsenos ataskaitą „Formalus taisyklių laikymasis kenkia teisėkūros kokybei. 

Parengėme studiją „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas teisėkūros procese“.  

Išanalizavome 2022 metų Seimo pavasario sesijos darbotvarkę ir pateikėme teisėkūros tobulinimo pasiūlymus analitiniame darbe „Dėl valstybės prioritetų Seimo pavasario darbotvarkėje”.

Parengėme ketvirtąją stebėsenos ataskaitą „Teisės aktų „Auksavimas“: kaip atpažinti ir išvengti“.

2022 m. spalio mėnesį vyko uždara ekspertinė diskusija su Teisingumo ministerijos ekspertais, atsakingais už teisėkūros kokybės gerinimą. Susitikimo metu Teisingumo ministerijos atstovams buvo pristatyti:

• teisėkūros tobulinimo pasiūlymų paketas „Užduotis naujam Seimui – atkurti įstatymų leidybos kultūrą“;
• teisėkūros proceso kokybės stebėsenos ataskaita „Formalus taisyklių laikymasis kenka teisėkūros kokybei“;
• teisėkūros proceso kokybės stebėsenos ataskaita „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas teisėkūros procese“;
• sintetizuotai teisės aktų leidybos procedūrų vertinimo  ataskaita „Teisėkūros ciklo schema“.

Autoriniai straipsniai žiniasklaidos priemonėse

2021 m. lapkritį – 2022 m. spalį buvo parengti 8 autoriniai straipsniai. Didžiojoje dalyje jų („Kiek žvaigždučių duosite valstybės tarnautojui?“, „Viena taisyklė, keturguba našta“, „Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo“, „Kaip pagarbą mokesčių mokėtojams reikšti kasdien?“, „Kas svarbiau – biurokratai ar ligoniai?“, „Receptiniai vaistai internetu: galima, bet neįmanoma“) yra keliamos praktinės problemos, kurios atsiranda dėl nekokybiško teisėkūros proceso. Taip pat buvo publikuoti 2 straipsniai, kuriuose praktiniai iššūkiai aptariami teoriniu lygmeniu („Devynis kartus pamatuoti…“, „LLRI apie augantį priimamų įstatymų skaičių: alternatyvos nepriimti politikai nė nesvarsto“). Šie tekstai buvo vienos iš teisėkūros stebėsenos ataskaitos „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas teisėkūros procese“ žiniasklaidos komunikacijos kampanijos dalių.

Žinutės apie tai, kaip nekokybiškai parengti teisės aktai daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui taip pat pasirodė ir regioninėje spaudoje. Komentaras apie nesilaikant teisėkūros principų rengiamą įstatymą dėl geriamojo vandens buvo publikuotas naujienų portaluose regionunaujienos.lt ir aina.lt, diena.lt, dienraščiuose „Kauno diena“ ir „Klaipėda“.

Siekdami atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad nekokybiška teisėkūra kainuoja parengėme straipsnius: „Plaktukas visada ras vinį“ (IQ žurnalas), „Už norą įsiteikti rinkėjams sumokame visi“ (15min.lt), „Teisėkūros alchemija – paauksuota rangovų atsakomybė“ (sa.lt), „Našta ir jums, ir statybininkams“(IQ žurnalas), „Vežimas prieš arklį“ (IQ žurnalas).

Įžvalgos, kaip didesnis dėmesys teisėkūrai ir įstatymų kokybei kurtų didesnę gerovę, bei pasiūlymai nugulė šiuose autoriniuose tekstuose: „Priemonė, kuriai reikia mažiausiai pinigų, bet daugiausia valios“ (delfi.lt), „Kaip panaikinti sviesto sviestavimą valdžios institucijose?“ (lrt.lt), „Kopimas į kalnus su našta“ (vz.lt), „Didesnis biudžetas su mažesne našta?“ (aina.lt), „Apie dviguba bausme virtusį karantiną“ (vz.lt), „Kaip kambaryje nepastebėti dramblio“ (lrytas.lt), „Valstybė ir pilietis: tarnauti ar viešpatauti?“ (bernardinai.lt), „Pradedamos viešojo administravimo reformos matu turi tapti kuriama vertė piliečiams“ (lrt.lt), Viena taisyklė, keturguba našta (alfa.lt), Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo (delfi.lt), Kas svarbiau – biurokratai ar ligoniai? (alfa.lt). Projekto įgyvendinimo metu buvo išplatinti pranešimai spaudai: „Lietuvos laisvosios rinkos institutas: priemonės, kurios pateisintų Vyriausybės išsikeltus tikslus“; „LLRI: daugiau kaip pusė įstatymų priimami neapgalvojus jų poveikio“; „LLRI apie augantį priimamų įstatymų skaičių: alternatyvos nepriimti politikai nė nesvarsto“.

Kokybiškos teisėkūros klausimai Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“:

• Laidoje kalbėjome apie teisėkūros broką priimant 1500 ha miško ūkio paskirties žemės ribojimą;
• Laidoje pateiktas komentaras/pozicija apie teisėkūros broką nustatant miško ūkio paskirties žemės ploto ribojimą;
• Laidoje pateiktas komentaras/pozicijas apie ex-post teisės aktų vertinimą;
• Laidoje svarstėme teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo problemas;
• Laidoje pateiktas ekspertinis teisės aktų dėl PVM ir minimalaus mėnesinio atlyginimo vertinimas;
• Laidoje pateiktas ekspertinis teisės aktų dėl naujos automobilių registravimo tvarkos vertinimas;
• Laidoje pateiktas ekspertinis teisės aktų dėl grynųjų prieinamumo didinimo Lietuvos piliečiams vertinimas;
• Laidoje pristatėme teisėkūros stebėsenos analizę, jos rezultatus aptarėme su Valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku;

• Laidoje kalbėjomės apie Vyriausybės planus gerinti teisėkūros kokybę. Pokalbyje dalyvavo Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras; 
• Laidoje aptartas teisės aktų poveikio vertinimas. Pokalbyje dalyvavo Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis analitikas Saulius Kotyla; 
• Laidoje svarstoma, kaip užtikrinti, kad valstybės valdomų įmonių pertvarka būtų sėkminga. Diskutuoja buvęs susisiekimo viceministras, Vilniaus šilumos tinklų strategijos ir vystymo departamento vadovas Paulius Martinkus ir buvęs parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdybos pirmininkas Marius Horbačauskas.
• Laidoje kalbamasi apie tai, ką daryti, akd valstybės auditas neliktų tik popierinis. Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas;
• Laidoje kalbėjomės apie tai, kaip pasiekti, kad mokesčių mokėtojai valstybės institucijose būtų pasitinkami ir išlydimi kaip klientai;
• Laidoje diskutuojama, kodėl svarbu taisyti blogus įstatymus ir kaip padaryti, kad tai būtų Seimo ir Vyriausybės prioritetas. Dalyvauja Seimo narė Rasa Budbergytė ir Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
  

2021 m. lapkritį–2022 m. spalį parengėme 5 autorines radijo laidas „Ekonomika šiandien”, kuriose aptarėme teisėkūros kokybę, problemas, su kuriomis susiduria gyventojai ir įmonės, būdus ir pasiūlymus situacijai keisti: „Į kokias kuriozines situacijas įkliūva mokesčių mokėtojai?“, „Kaip pasiekti, kad mokesčių mokėtojas būtų valstybės VIP klientas?“, „Kodėl senų klaidų taisymas taip pat turi būti tarp valdžios prioritetų?“, „Kodėl nauji ir inovatyvūs vaistai mums neprieinami?“, „Valstybės auditas atliktas: ir kas toliau?“).

Iš viso buvo sukurta 21 autorinė radijo laida „Ekonomika šiandien”, kurioje aptarėme teisėkūros kokybę, problemas, su kuriomis susiduria gyventojai ir įmonės, būdus ir pasiūlymus situaciją keisti. Teisėkūros stebėsenos ataskaitose minimos problemos buvo aptartos 25 autorinės radijo rubrikos „Stebime valdžią“ pristatymuose. 

Kiti susiję darbai:

• Faktai ir analizė. COVID-19 valdymo priemonės;
• Vaizdo įrašas iš Žinių radijo laidos apie automobilių registravimo tvarką; 
• Dalyvavimas LRT radijo laidoje „Aukso amžius“, kurioje aptarta, ką įmonėms ir gyventojams reiškia netinkamas poveikio vertinimas; 

Laida „Aukso amžius“;

• Straipsnis naujienų portale delfi.lt „Įvertino naują automobilių registravimo tvarką „Regitroje“: žalą patiria dirbantys sąžiningai, o atsakingų – nėra“; 
• Komentaras radijo stočiai „Pūkas“ apie tai, kodėl priimant teisės aktus, yra svarbu vertinti galimas teisinio reguliavimo alternatyvas;
• Komentaras naujienų portalui vz.lt straipsniui „Mokesčių mokėtojai – teisėkūros pinklėse“;
• Komentaras naujienų portalui vz.lt straipsniui „DK pakeitimai: statybų rangovai tapo atsakingi už algas, kurias darbuotojams moka subrangovai“; 
• Komentaras naujienų portalui vz.lt straipsniui „Taikė transporto sektoriui, o mokėti atlyginimus grynaisiais uždraudė visiems“. 

 

Socialiniuose tinkluose siekėme patraukliai ir aiškiai pateikti su teisėkūros su teisėkūros kokybe susijusias problemas. Daugiausiai turinio buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“, kuriuose pristatėme  pasiūlymus dėl teisėkūros proceso tobulinimo. 

 

 

 

Projektą finansuoja:

 

 

 

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse. 2019 – 2024 m. Lietuvoje veikia EEE finansinio mechanizmo finansuojamas Aktyvių piliečių fondas, pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti skiriantis 9 mln. eurų.

Daugiau informacijos rasite čia: https://apf.lt/; https://eeagrants.org/.