Antradienį Seime teikiamas Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma dalyje savivaldybių neapmokestinti investicijų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sveikina, skiriamą dėmesį Lietuvos konkurencingumui ir verslo sąlygų gerinimui.

Išlaisvinti investicijas nuo mokesčių yra itin svarbu, kad išsaugotume ekonomikos augimą. Visgi, reinvestuojamo pelno neapmokestinimo modelį reikėtų taikyti visoms Lietuvos įmonėms universaliai, o ne tik dalyje šalies savivaldybių. 

„Esame vienintelė šalis regione, apmokestinanti investicijas. Estija ir Latvija investicijų apmokestinimo atsisakė jau prieš kurį laiką, apmokestina tik paskirstytą įmonių pelną – dividendus. Mūsų pelno mokesčio modelis daro mus nekonkurencingus, investicijų apmokestinimas apsunkina gamybos plėtrą ir darbo vietų kūrimą. Dėl to, Seime teikiamas pelno mokesčio įstatymo projektas yra tikslingas ir savalaikis“, – pabrėžė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.  

Vis dėl to antradienį Seime teikiamo įstatymo projekto ypatumas – siūlymas investicijų neapmokestinti ne visoje šalyje, o tik „savaiminio ekonominio augimo požymių” neturinčiose savivaldybėse. 

„Kokios tai savivaldybės nustatyti yra be galo painu – įstatymo projekte naudojamos sąvokos „ekonominės veiklos koncentracijos karštoji teritorija“, „ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasteriai“, „metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas“ ir kt.”, – svarstė LLRI ekspertas E. Einoris. Tai be reikalo komplikuoja siūlomą reinvestuojamo pelno neapmokestinimo modelį.

Jo teigimu, tokių sąvokų derėtų atsisakyti ir investicijas nuo mokesčių išlaisvinti visoje Lietuvoje. Galiausiai, diferencijuotas šio mokestinio režimo taikymas gali prieštarauti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, skirtoms sąžiningoms konkurencinėms sąlygoms užtikrinti.

„Lietuvos įstatymuose aiškiai nustatyta, kad visi mokesčių mokėtojai yra lygūs prieš įstatymą. Be to, teisėkūros principai, kurių privalo laikytis Seimo nariai, reikalauja, kad įstatymai sudarytų kuo mažesnę administracinę naštą ir nevaržytų įmonių daugiau, negu yra būtina. Vadinasi, šis investavimą lengvinantis apmokestinimo modelis turėtų būti taikomas visoms Lietuvos įmonėms, nepaisant kuriame šalies regione jos vykdo veiklą, – sakė E. Leontjeva.

– Kaip šis įstatymas veiktų tada, jei įmonė investuotų keliose savivaldybėse vienu metu, kai jose taikomi skirtingi apmokestinimo modeliai? Kas atsitiktų, jei pergabentų įrengimus iš vienos savivaldybės į kitą? Akivaizdu, kad siūlomas įstatymo projektas neatitinka teisėkūros principų ir sukurtų didelę administracinę naštą bei iškreiptų konkurencines sąlygas“.