„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pradėjo diskusiją mintimi, jog niekas neneigia poreikio didinti gynybos finansavimą, tačiau pokalbis iš esmės sukasi apie tai, kokie šaltiniai nenuslopintų ekonomikos augimo. Jis atkreipė dėmesį, jog didinti biudžeto pajamas galima mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, siekiantį 1 mlrd. eurų per metus, taip pat optimizuojant viešąjį sektorių. Politikams norint didinti ekonomikai žalingiausius mokesčius, iniciatyva steigti naują ministeriją nėra tinkama, nes kainuotų papildomus milijonus be apčiuopiamos naudos. Vietoje to, valstybė turėtų ieškoti būdų kaip sutaupyti, pradėdama nuo perteklinio viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnautojų skaičiaus atsisakymo.

„Jei visi verslai ir gyventojai bando rasti lėšų krašto apsaugos finansavimui, tą patį galėtų daryti ir valdžios sektorius. Tai nėra greita išeitis, bet pastangos optimizuoti ir ieškoti, kur yra perteklinių veiklų, funkcijų, būtų labai sveikintinos“, – sakė N. Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kvietė galvoti, kaip įveiklinti Lietuvos pramonę gynybos poreikiams ir dvigubos paskirties prekių gamybai. Jis atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais ekonomika augo gan sparčiai ir pabrėžė, kad politikų diskutuojami mokestiniai pakeitimai šį augimą sustabdytų pakirsdami investicijas. V.Janulevičius sakė, jog pajamų mokesčiai yra patys žalingiausi ir labiausiai kenkia investicijoms, tad juos koreguoti būtų klaida. 

„Mūsų našumas pastaruosius dvejus metus krenta. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos našumas 2022 m. siekė vos 75 proc. šalių narių vidurkio, 2024 m. jis jau krito iki 68 proc. o atlyginimai tuo tarpu užaugo 25 proc. Tad klausimas, kurį turime sau užduoti, yra – ar teisinga ir toliau didinti mokesčius“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pristatė instituto atliktą analizę „Efektyvi ir ekonomikos augimui palanki mokesčių sistema“ apie mokesčių sistemos principus, įtvirtintus Lietuvos teisėje, ir atotrūkį tarp šių principų bei praktinio jų taikymo mokesčių pertvarkos kontekste. Ji sakė, jog egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp teisėje įtvirtintų principų ir mokestinių įstatymų, kuris kuria ir biudžeto pajamų atotrūkį. Politikų svarstomi progresiniai tarifai pažeistų Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą visų mokesčių mokėtojų lygybės prieš įstatymą principą. Svarstant, kaip papildyti gynybos biudžetą, būtina vadovautis ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu efektyvumo principu, kuris reikalauja, jog įstatymo tikslas turi būti pasiekiamas mažiausiomis galimomis sąnaudomis. 

„Vyriausybei keliant tikslą surinkti kuo daugiau biudžeto pajamų krašto gynybai finansuoti, apmaudu, kad numatytos priemonės to padaryti neleis. Be to nėra aptariamos alternatyvos, kurios pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą yra privalomos – siekiant pasirinkti geriausią, tokią, kuri leistų mokestinę bazę išsaugoti ir ateityje padidinti“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Teisininkas Gintautas Bartkus kvietė priimti sprendimus, mažinančius šešėlinę ekonomiką ir supaprastinančius teisinį reguliavimą ūkinę veiklą vykdantiems žmonėms. Jis taip pat kritikavo požiūrį suvienodinti skirtingų ūkinės veiklos formų reguliavimą ir sumažinti teisinių formų skaičių kaip nepagrįstą moksliniais tyrimais. Keičiant mokestinius įstatymus, būtina kliautis įrodymais, kaip to reikalauja teisėkūros principai. G. Bartkus atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje teisėkūros procesas yra ydingas, o priimamų įstatymų gausa neleidžia tinkamai įvertinti jų poveikio.

Seimo narys Simonas Gentvilas sakė, jog augančios biudžeto pajamos turėtų būti naudojamos gynybos finansavimui, o išlaidos kitoms viešojo sektoriaus sritims turėtų būti įšaldomos šių metų lygyje. Darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje yra perteklinis, siekiant sutaupymų reikia jį optimizuoti. S. Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį, jog šių metų biudžete išlaidos socialinėms išmokoms išaugo daug sparčiau, nei išlaidos gynybai – sprendimai reikalingi ir šioje srityje. Kita kryptis, kurios turėtų imtis Vyriausybė – valstybinių įmonių privatizavimas. Jis užtikrintų ne tik papildomas pajamas į biudžetą, bet ir didesnį užsienio šalių interesą ginti mūsų valstybę. 

Teisininkas, asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Vytautas Šilinskas pabrėžė, jog papildyti biudžeto pajamas galima ne tik per sutaupymus, bet ir tobulinant ir efektyvinant viešojo sektoriaus institucijų darbą. Pavyzdžiui, spartinant įvairių leidimų išdavimą ar padedant verslui greičiau rasti darbuotojų, būtų kuriama papildoma vertė papildanti biudžetą nedidinant mokesčių. Jo teigimu, yra keturi biudžeto finansavimo šaltiniai: mokesčiai, valstybės turto ir žemės privatizavimas, viešųjų paslaugų (valdžios aparato) efektyvinimas ir biudžeto išlaidų mažinimas, ekonomikos augimo užtikrinimas.

Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas atkreipė dėmesį,  kad Pasaulio konkurencingumo indekse silpniausia Lietuvos pusė – infrastruktūros kokybė. Jos vystymas taip pat prisidėtų prie šalies konkurencingumo. K. Vaitiekūno teigimu, mokesčių korekcijos bus reikalingos net  ir skolinantis, nes reikės finansuoti skolos aptarnavimo kaštus. Jis pasidalino nuomone, jog PVM labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.

Diskusijos moderatorius „Verslo žinių“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas sakė, jog atlyginimų augimas Lietuvoje jau kelerius metus auga maždaug dešimtadaliu kasmet, tad PVM padidinimas vienu procentu reikšmingo poveikio mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams nepadarys, kadangi bus kompensuotas sparčiai augančių pajamų. Jo nuomone, politikų svarstomas ekonomikai žalingiausių mokesčių didinimas trumpuoju laikotarpiu galbūt ir padėtų surinkti šiek tiek daugiau pajamų į biudžetą, bet po kelerių metų dėl sumažėjusių investicijų ir išsikėlusių verslų tendencija taptų priešinga.

Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė pasidalino patirtimi, jog papildomas aukštesnių pajamų apmokestinimas užkerta galimybę įmonėms atsivežti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Dėl aukšto apmokestinimo Lietuvoje veikti tampa nenaudinga – inovatyvios įmonės dažnai renkasi ne Lietuvą, o šalis, siūlančias palankesnę mokestinę aplinką. G. Verbickaitė taip pat teigė, jog valstybė gali atsitraukti nuo tiesioginio inovatyvios veiklos subsidijavimo sudarydama sąlygas įmonėms investuoti pačioms, tačiau tam reikia ir palankios mokestinės sistemos. 

Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys, jog pastaruosius dvejus metus geopolitinių iššūkių kontekste į Lietuvą neatėjo jokių naujų didelių investuotojų. Tad viešojoje erdvėje aptarinėjami mokestiniai pakeitimai investuotojus dar labiau atbaidytų, vertinti siūlymų poveikį reikia labai išsamiai. Ekonominis vertinimas būtinas dabar, renkantis variantus, o ne vėliau, juos priėmus. 

Aptartas ir Estijos pavyzdys. Šalis prieš keletą metų padidino mokesčius ir paniro į recesiją, taip ne padidindama biudžeto įplaukas, o jas sumažindama. Keltas klausimą, ar politikai vertina mokestinius pakeitimus išskirtinai buhalteriškai, ar atsižvelgdami ir į jų poveikį gyventojų paskatoms investuoti ir kurti vertę. Lietuva turėtų lygiuotis į nedideles ir lanksčias mokesčių sistemas taikančias ekonomikas, tokias kaip Singapūras ar Airija, nesižvalgyti į Prancūziją ar Švediją, kitas valstybes, kuriose galioja progresiniai mokesčiai. 

Užbaigdama diskusiją, LLRI prezidentė Elena Leontjeva atkreipė dėmesį, kad dėl mažo vidinės rinkos dydžio, prastėjančių demografinių tendencijų ir sudėtingos geopolitinės padėties, Lietuva susiduria su tarptautinio konkurencingumo iššūkiais, į kuriuos pagrindinis atsakas turi būti patrauklesnės aplinkos verslui kūrimas. Ji pabrėžė, jog kalbos apie pelno mokesčio padidinimą siunčia itin prastą signalą investuotojams. Vyriausybės programoje nurodytas pažadas neapmokestinti reinvestuojamo pelno mokesčių pakete kol kas neatsispindi, o numatytas momentinio nusidėvėjimo modelis tik perkelia mokesčių naštą laike. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teisėkūros principai apriboja įstatymų leidėjo laisvę ir lemia tokius mokesčių sistemos principus: proporcingumą, efektyvumą, paprastumą, neutralumą ir stabilumą.

„Vyriausybės planuojami progresiniai mokesčiai šiems principams prieštarauja: nevienodai traktuoja mokesčių mokėtojus, padaro mokesčių sistemą sudėtingą ir sukuria stiprias paskatas slėpti pajamas arba jas uždirbti ne Lietuvoje. Šios tendencijos kaip vienas esminių veiksnių turi būti įtraukiamos, vertinant ir skaičiuojant mokestinių pataisų poveikį biudžeto pajamoms“, – sakė E. Leontjeva.