Jau trejus metus iš eilės nedarbo spąstai Lietuvoje viršija kritinę 100 proc. ribą. 2023 m. jie pasiekė 103 proc. Tai santykinis rodiklis, parodantis žmogaus gaunamų socialinių išmokų ir potencialių pajamų įsidarbinus proporciją. Kuo nedarbo spąstai didesni, tuo mažiau paskatų įsidarbinti turi asmuo.

Naujos technologijos ir automatizacija reikalauja aukštesnės kvalifikacijos, tad pakliuvus į nedarbo spąstus ir greitai negrįžus į darbo rinką kyla rizika prarasti esamus bei neįgyti naujų, darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Tai gali lemti dar didesnį atotrūkį tarp rinkos poreikių ir neįsidarbinusių asmenų gebėjimų. Todėl nesprendžiant nedarbo spąstų problemos užimtumo situacija šalyje gali vis prastėti.

Siekiant sistemiškai spręsti nedarbo spąstų problemą, būtina nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip užtikrinant stabilų potencialių pajamų „į rankas“ didėjimą, panaikinti paskatas mažinančias socialinių įmokų grindis ir užtikrinti darbo sąlygų lankstumą.