2025 m. pabaigoje Seimas priėmė nedarbo draudimo išmokų sistemos pakeitimus, kuriais siekta sustiprinti paskatas grįžti į darbo rinką ir „laiptuoti“ išmokas. Tačiau esminė problema liko neišspręsta – Lietuva jau ketverius metus iš eilės fiksavo aukščiausius nedarbo spąstus visoje Europos Sąjungoje ir yra vienintelė šalis, kur šis rodiklis viršija 100 proc. Tai reiškia, kad pirmaisiais nedarbo mėnesiais daliai asmenų finansiškai neapsimoka pradėti dirbti. Tikėtina, kad šis rodiklis išliks itin aukštas nepaisant minėtų pakeitimų.

Priimti pakeitimai iš esmės nepakeitė žemų ir vidutinių pajamų gavėjų padėties, o aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims netgi padidina išmokų ir buvusio atlyginimo santykį pirmaisiais mėnesiais. Tuo pat metu darbo rinkos rodikliai prastėja: nedarbo lygis išlieka aukštesnis nei kaimyninėse valstybėse, o laisvų darbo vietų skaičius rodo ne darbo pasiūlos trūkumą, bet paskatų problemą.

Todėl būtina grįžti prie esminio klausimo – kaip pertvarkyti nedarbo draudimo sistemą taip, kad ji draustų nuo netikėtos rizikos, bet neslopintų paskatų dirbti. Analizėje pateikiami duomenys, tarptautiniai palyginimai ir konkretūs pasiūlymai, kurie leistų mažinti nedarbo spąstus, gerinti užimtumo situacija ir kartu stiprintų valstybės biudžeto tvarumą.