Skaičiuojama, kad jaunimas geba išlaikyti dėmesį vos septynias sekundes. Tai svarbi žinia ne tik mokytojams ar reklamos kūrėjams: dėmesys – ribotas išteklius mums visiems. Neuromokslininkai netgi teigia, kad jis labiau ribotas išteklius negu laikas. Laiką valdyti mokomės, stengiamės. O štai dėmesio – dar ne. Tiesa, itin sėkmingi žmonės turi vieną bendrą bruožą – jie moka sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia. Ir pasiekia. Kaip sako neuromokslininkai, dėmesys yra viskas – kur mūsų dėmesys, ten mūsų veiksmas. 

Tuo tarpu turbulentiškas pasaulis mus blaško. JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai grasina perbraižyti globalios prekybos žemėlapius. Lietuvai tai – ir rizika, ir galimybė: nepralaimėti nė vienos darbo vietos, nė vieno produkto, o gal net ir laimėti, kaip jau ne kartą įrodėme galį. Tačiau tam, kad išnaudotume nišas, kurtume konkurencingus produktus ir paslaugas, užsitikrintume jiems užsakymų, reikia nepertraukiamo dėmesio. Reikia budėti. Tykoti. Verslui tai – ne pasirinkimas, o būtinybė.

O ką jis daro? Jau ne pirmas mėnuo skaičiuoja, kaip migloti tarifai mažins produktų konkurencingumą, investuotojų grąžą ir motyvaciją veikti Lietuvoje. Balandis – metinių akcininkų susirinkimų metas. Tad dabar sprendžiama – ar išsimokėti visą pelną dividendais ir investuoti kur nors saugiau, ar visgi jį palikti – tikintis, kad bus leista reinvestuoti į įmonių plėtrą be papildomos mokesčių baudos. Tačiau kol kas ir šis pažadas – migloje.

Mokesčiais užsiėmę ir politikai, koalicijos partneriai, valdininkai. Atrodo, kad viskas valstybėje sustojo. Taip jau veikia mūsų smegenys, – primena neuromokslas: dėmesys krypsta ten, kur triukšminga, bet nebūtinai ten, kur svarbiausia. Šią taktiką naudoja ir priešas mūšio lauke: kol akys nukreiptos į mažus apšaudymus, smūgis pataiko į skaudžiausią vietą.

Kol visi diskutuoja apie mokesčius, didžiausias strateginis prioritetas – krašto saugumas – gali pritrūkti dėmesio. Tačiau gal mokesčiai ir gynyba – tas pats, ir jokio prieštaravimo čia nėra? – Deja, ir pati valdžia pripažįsta, kad gynybai vis vien teks skolintis, o mokesčių padidinimas atneš nedaug, ir realiai bus skirtas rinkimų pažadams įgyvendinti. 

Lygybės ženklo tarp gynybos ir mokesčių nededa ir gyventojai. Pagal paskutinę bendrovės „Spinter“ apklausą, dauguma – net 52 proc. – mano, kad gynybai pirmiausia reikia mažinti biurokratiją, o ne kelti mokesčius. Žmonių branda maloniai stebina, ir tikiuosi, bus įvertinta valdančiųjų. Biurokratijos mažinimas – ne parodomasis veiksmas. Tai lėtas, atkaklus, vis to paties dėmesio reikalaujantis darbas. Jeigu pavyks apsivalyti nuo beprasmių funkcijų ir pagreitinti visus procesus – tai bus esminis laimėjimas Lietuvai. Ne tik dėl sutaupytų lėšų. Bet dėl to, kad valstybė veiktų greitai, kryptingai, taikliai. Kaip dera mūsų saugumui užtikrinti.

Jeigu pagrindinis Lietuvos išteklius – žmonės, tai privalome jų dėmesį sutelkti į esmių esmę. Raktas į našumą ir gerovę yra leisti įmonių vadovams susifokusuoti į Lietuvos išlikimą ekonominiuose pasaulio žemėlapiuose, o gal ir sustiprinti ten mūsų pozicijas. O politikams ir tarnautojams privalu koncentruotis į tai, kaip užtikrinti stiprią ir efektyvią valstybę. 

D. Trumpo muitai prikausto pasaulio dėmesį –  bet toks ir yra jų tikslas. O koks tikslas – mūsų? Kada mes išmoksime sutelkti dėmesį ten, kur svarbiausia, ir saugosime savo brangiausią išteklių – taip, kaip saugome laisvę?

Originaliai publikuota LRT.