Edas Matulaitis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Edas Matulaitis
Jau kitąmet palūkanoms už valdžios skolą išleisime tiek, kiek keliams, policijai ir ugniagesiams kartu sudėjus

Lietuvos ekonomika auga, biudžeto pajamos didėja, tačiau vis didesnę būsimų biudžetų dalį įsipareigojame skirti palūkanoms už viešojo sektoriaus skolą. Pagal Finansų ministerijos prognozes, 2027 m. jos sieks beveik 1,4 mlrd. eurų – maždaug tiek pat, kiek biudžeto projekte numatyta visai Lietuvos kelių infrastruktūrai, policijai ir priešgaisrinei apsaugai kartu sudėjus.

Gynybą stiprinti turime dabar, tačiau jos finansavimas bus būtinas ir ateityje. Kuo daugiau lėšų kasmet reikės palūkanoms, tuo mažiau jų liks būsimiems gynybos ir kitiems šalies poreikiams. Todėl svarstant biudžetą būtina klausti: kaip užtikrinsime tvarų gynybos finansavimą ilguoju laikotarpiu ir kokių nebūtinų išlaidų dėl šio prioriteto turime atsisakyti dabar?

2025 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas jau šoktelėjo apie 46 proc. ir sudarė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Artimiausiais metais deficitas bus dar didesnis: naujausiais Finansų ministerijos skaičiavimais, 2026–2029 m. jis kasmet viršys Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP ribą ir 2026 m. sieks 3,3 proc., o 2028 m. – net 4,6 proc.

Tačiau net ir tokios deficito prognozės neatskleidžia viso skolinimosi masto, nes dalį artimiausio skolos augimo lems avansiniai mokėjimai už karinę įrangą, ginklus ir atsargas. Į oficialų deficito skaičių šie įsigijimai bus įtraukti tik pristačius įrangą, tačiau skolą ir palūkanų mokėjimus padidina jau mokėjimo metais. Todėl 2026 m. pagal realiai atliktus mokėjimus apskaičiuotas deficitas siektų 4,8 proc. BVP, palyginti su oficialiai numatomais 3,3 proc.

2025 m. valdžios sektoriaus skola siekė 33,5 mlrd. eurų, o 2029 m., Finansų ministerijos prognozėmis, gali pasiekti 58,5 mlrd. eurų (54,3 proc. BVP). Taigi vos per ketverius metus Lietuvos skola padidėtų 25 mlrd. eurų, arba net 75 proc. Per tą patį laikotarpį palūkanų išlaidos augtų dar sparčiau – padidėtų 2,6 karto ir viršytų 2 mlrd. eurų.

Skolinimasis daugiau lėšų nesukuria, bet tik perkelia finansavimo naštą į ateitį. Jis gali būti pagrįstas, kai finansuojami skubūs, vienkartiniai įsigijimai, tačiau neišsprendžia nuolatinio finansavimo poreikio. Jeigu gynybos poreikiai nemažės, ateityje turėsime lėšų ieškoti ne tik jiems, bet ir ankstesnio skolinimosi palūkanoms. Ar ateityje karinė grėsmė bus mažesnė?

Dažnai teigiama, kad valdžios skola nėra problema, jeigu ji auga panašiu tempu kaip šalies ekonomika. Tačiau net ir skolos ir BVP santykiui nekintant, skolintų lėšų naudojimas einamiesiems poreikiams negrąžinant skolos turėtų kelti rimtų klausimų. Tai analogiška situacijai, kai žmogus lizingu nusiperka automobilį, tačiau nusprendžia šią skolą refinansuoti ir niekada jos neišmokėti. Nors jis po dešimtmečio važinėja kitu automobiliu, vis dar kasmet moka palūkanas už senąjį. Niekas nesakytų, kad tai teisingas finansinis sprendimas. Tad kodėl priimtina, kai taip elgiasi valdžia?

Atsižvelgiant į ateities poreikius ir siekiant spartesnio ekonomikos augimo bei tvaresnių viešųjų finansų, skolą ir biudžeto deficitą reikėtų mažinti. Kad sumažintų poreikį skolintis, valdžia lėšų turėtų ieškoti efektyvindama veiklą, parduodama nenaudojamą turtą, atsisakydama nereikalingų funkcijų ir karpydama nebūtinas išlaidas. Jeigu turime naują prioritetą, jam lėšų reikėtų ieškoti peržiūrint ir perskirstant esamas išlaidas – jeigu viskas yra prioritetas, niekas nėra prioritetas.

Konkrečių galimybių tam yra. Nuo 2019 m. viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208, o grįžus prie tuometinio jų skaičiaus darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus. Tam reikėtų peržiūrėti institucijų funkcijas ir darbo organizavimą bei įvertinti skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto taikymo galimybes.

Kitas finansavimo šaltinis – valstybei priklausantis turtas. Valstybės kontrolės duomenimis, valstybė valdo 25,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių išlaikymas kasmet kainuoja bent 300 mln. eurų. Peržiūrėjus, kokio turto iš tiesų reikia valdžios funkcijoms vykdyti, nereikalingus objektus būtų galima parduoti. Tai ne tik suteiktų papildomų lėšų prioritetams finansuoti, bet ir sumažintų kasmetines turto išlaikymo išlaidas.

Lietuvai orientyras neturėtų būti ir didesnė kitų ES valstybių skola. Tai, kad 2025 m. Lietuvos valdžios skola sudarė 39,3 proc. BVP, o bendras ES rodiklis – 81,5 proc., nėra argumentas Lietuvos skolą didinti. Kokią naštą biudžetui gali užkrauti palūkanos, rodo kitų valstybių patirtis: 2025 m. Italija ir Vengrija joms išleido maždaug dvigubai daugiau nei gynybai – apie 3,8 proc. BVP, palyginti su 0,9 proc. Lietuvoje. Visos šalys priima ir gerų, ir neapgalvotų sprendimų. Jeigu daugelis valstybių prastai tvarkosi su finansais, tai nėra priežastis mums sekti jų pavyzdžiu.

Iki šiol atsakingesnis skolinimasis mums suteikė svarbų pranašumą – mažesnę dabartinę naštą biudžetui. Siekdami ateityje daugiau lėšų skirti gynybai ir kitiems poreikiams, šį pranašumą privalome stiprinti, o ne naikinti.

Paieška...

Išvalyti visus

Naujienlaiškis

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!