• Ar lietuviai verslininkai – geri, sąžiningi, kūrybingi,  verti pasitikėjimo?
• Ar Lietuvoje vis dar gajus išlaikytinių mentalitetas?
• Ar Vaižganto personažą Benediktą Šešiavilkį galėtumėme vadinti inovatyviu tų laikų verslininku?
• Ar tikrai Lietuvoje sovietinės okupacijos metais nebuvo nei vieno verslininko?

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite LLRI tyrime „Visuomenės požiūris į verslininką: Koks ir Kodėl?”

Atsisiųsti tyrimą >>>

LLRI tyrime savo įžvalgomis dalinasi:

		Guoda Azguridienė (ekonomikos analitikė, verslininkė): Pelno pasiekiama tada ir tik tada, kai verslininkas geba geriau nei kiti įžvelgti vartotojų ateities poreikius, nekalbant apie kitus gebėjimus, tokius kaip teisingai skaičiuoti, vertinti rizikas, žinoti įstatymus, rasti ir motyvuoti gerus darbuotojus, spręsti konfliktus, užtikrinti finansavimą ir pan. Kitaip sakant, jis turi sugebėti gauti tą kainų skirtumą. Daugiau >>>
		Aušra Griškonytė (psichologė, radijo laidų vedėja): Apie verslą nemaža dalis respondentų linkę spręsti atsižvelgdama tik į savo – kliento arba darbuotojo – patirtį. Argi prekybos centre susidūrus su kasoje dirbančia nemandagia kasininke, galime tvirtinti, kad verslininkai, kuriems šis prekybos centras priklauso, yra grubūs, linkę bet kokia kaina pratuštinti pirkėjų kišenes? Ar galima tvirtinti, kad verslininkai yra išnaudotojai, korumpuoti ar vagys, jei samdytas verslo įmonės direktorius su darbuotojais elgiasi lyg koks sovietinių laikų autoritaras? Negatyvūs verslininkų veiklos vertinimai, manome, yra pernelyg skuboti, rimtai nepagrįsti ir paviršutiniški. Daugiau >>>
		Nerija Putinaitė (religijotininkė): Nemažai kas teigia, kad neigiamas požiūris į verslumą yra paveldėtas iš sovietmečio ir tokiame požiūryje esama nemažai tiesos. Esama nemažai sovietinių stereotipų, pirmiausiai – įsivaizdavimas, kad visuomenės teisingumas yra visų lygiava. Net jei dabartiniame požiūryje į verslininkus atpažintume tam tikrus sovietinius stereotipus, negalime pamiršti, jog komunizmo idėja ar sovietmečiu tarsi įgyvendintas principas „iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius“ yra ne kas kita kaip iškreipta bei perinterpretuota krikščioniškosios idėjos apie žmonių broliškumą versija. Daugiau >>>
		Remigijus Senavaitis (LLRI analitikas): Laisvoje rinkoje ekonominė veikla yra nepriklausoma nuo valstybės, ja užsiima ne valstybinės įmonės, bet verslininkai. Verslininkai investuoja bet kokio verslo pradžiai reikalingus pinigus, kapitalą, surenka darbuotojų komandą ir įgyvendina savo idėjas – kuria inovacijas. Jų paslaugos ir prekės būna paklausios tarp vartotojų tik tada, kai jos patenkina kažkokį realų jų poreikį. Šia prasme, verslininkai visada tarnauja visuomenei ir vartotojams, o jų sėkmė priklauso tik nuo kiekvieno valios. Daugiau >>>
		Prof. dr. Paulius Subačius (kultūros istorikas, antropologas): Vienintelis visuotinai pripažintas lietuvių literatūros klasikas, nuosekliai pozityviai vaizdavęs verslius žmones, nuoširdžiai džiaugęsis ekonomine kūryba kaip raktu į klestinčią Lietuvos ateitį buvo „deimančiukų ieškotoju“ vadinamas šviesiųjų socialinio ir dvasinio gyvenimo aspektų bei neordinarių žmonių kolekcionierius Vaižgantas. Pirmosios Nepriklausomybės aušroje publikuoti jo „vaizdai kovos dėl kultūros“ – tokia semantiškai žymėta „Pragiedrulių“ paantraštė – ekonominį aktyvumą ir verslumą (lietuviškame kontekste gerokai netikėtai) traktuoja kaip tos kultūros svarbią dalį. Gausių visą Lietuvos socialinę ir kultūrinę įvairovę siekiančioje aprėpti personažų galerijoje reikšmingą grupę sudaro, kaip tai įvardija autorius, „protai naujienos“ ir „ūkininkai pažangininkai“, kurių svarbiausias bruožas – gal net svarbesnis, nei tautinis sąmoningumas – yra ryžtas imtis netradicinės savarankiškos ekonominės veiklos. Daugiau >>>
		Doc. Dr. Nerijus Šepetys (istorikas): Nelengva turiningai kalbėti(s) apie verslininką ar jį išskiriantį verslumą šiandienėje Lietuvoje. Pirmiausia tiems ir su tais, kurie yra šiek tiek daugiau patyrę ir dar šį tą atsimena apie dabartinės Lietuvos, taigi ir verslo kilmės aplinkybes. Šita, tegul ir trumpa istorinė atmintis, istorijos žinojimas ar tiesiog istorija ir yra pagrindinė kliūtis adekvačiai suvokti ir įvardyti, kas čia ir dabar yra verslo esmė, koks žmogus yra verslininkas, kokia jo vieta ir vaidmuo mūsų visuomenėje. Pasakojimai apie verslininkystę ir apie Lietuvos istoriją, idant išvengtų tūpčiojimo vietoje ir nuolatinio šaudymo pro šalį, turėtų būti atskiri, kaip tie nesusisiekiantys indai. Daugiau >>>