Nuo 2010 m. Lietuvoje įtvirtinta daugelį geresnio reglamentavimo principų ir biurokratijos mažinimo priemonių. XV-ajai Vyriausybei inicijavus pokyčius, buvo sistemiškai peržiūrėti ūkio subjektų inspektavimo procesai, pradėta vertinti priežiūrą vykdančių institucijų veikla, sudaryta Geresnio reguliavimo priežiūros komisija. 2009–2012 m. ir vėliau priimti teisės aktai ir priemonės galioja iki šiol (žr. Reguliavimo naštos mažinimo iniciatyvų apžvalgą 2009–2023 m. 10 psl.). Visgi pasiekti sisteminio proveržio ir kompleksiškai sumažinti biurokratinę naštą iki šiol nepavyko.

PARSISIŲSKITE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ

Sisteminei reformai trūko politinės lyderystės, atsakomybės ir atskaitomybės, o už geresnio reglamentavimo politiką atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija neturėjo pakankamai galių užtikrinti, kad ir kitos institucijos imtųsi būtinų reformų. Link tikslo buvo einama fragmentiškai, ilgą laiką dėmesys buvo skiriamas tik administracinei naštai, o galiojančios priemonės nebuvo nuosekliai taikomos. 2019 m. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal verslui tenkančios reguliavimo naštos vertinimą Lietuva iš 141 valstybių vis dar buvo itin žemoje 85 vietoje. 2023 m. prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas mažino tik 2 iš 44 institucijų.

Pastaraisiais metais aukščiausiu vykdomosios valdžios lygmeniu pripažinta būtinybė kompleksiškai mažinti teisinio reguliavimo naštą, neapsiribojant administracine našta ir stiprinant reguliavimo ex post vertinimą. XIX-oji Vyriausybė savo programoje kelia tikslą mažinti administracinę ir prisitaikymo prie reguliavimo naštą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Iniciatyvos kurti efektyvios valstybės komisiją ėmėsi ir verslo asociacijos, o dėl perteklinės biurokratijos ir reguliavimų stabdomi stambūs investiciniai projektai ir kapitalo nutekėjimas tik užaštrina neatidėliotinų reformų poreikį.

Lietuvai reikia ryžtingos, visus įtraukiančios talkos, kuri paverstų mūsų biurokratiją pralaidžia gerovės kūrimui, tarnaujančia, kokybiška, greita ir efektyvia. Be nuoseklaus sisteminio biurokratijos optimizavimo toliau bus švaistomi viešieji ir privatūs ištekliai, liks neišnaudotos galimybės be papildomų valstybės injekcijų pagerinti ūkinės veiklos sąlygas, viešųjų pasaugų kokybę bei šalies atsparumą išorės grėsmėms.
Tam, kad įvyktų proveržis, o teigiami pokyčiai būtų tvarūs, reikalinga aukščiausio lygio politinė atsakomybė ir besąlygiškas palaikymas. Biurokratijos optimizavimas su aiškiais pokyčių rodikliais turi tapti visos Vyriausybės prioritetu, o ne atskiros ministerijos projektu. Efektyviam pokyčių valdymui reikalingas intensyvus valdžios, verslo ir ekspertų bendradarbiavimas.

Lietuvai sektinu pavyzdžiu galėtų būti Danija, kurios Vyriausybė 2004 m. užsibrėžė tikslą reformuoti viešąjį sektorių, supaprastinti ūkio subjektų reguliavimą ir per šešerius metus sumažinti reguliavimo naštą 25 proc. Reformos įgyvendinimo priežiūra buvo sukoncentruota aukščiausiame valdymo lygmenyje, ir tikslas buvo sėkmingai pasiektas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Daniją įvardija kaip gerosios praktikos pavyzdį modernizuojant viešąjį sektorių, debiurokratizuojant valdymą ir gerinant ūkio subjektų reguliavimą.

PARSISIŲSKITE ANALITINĘ MEDŽIAGĄ