Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatyti pensijų sistemos pakeitimai neatsižvelgia į būsimų pensininkų interesą sukaupti didesnę pensiją. Leidimas nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas lems šių žmonių skurdesnę senatvę – jie bus priklausomi vien nuo Sodros pensijų.

Demografinė Lietuvos padėtis nedžiugina – prognozuojama, kad 2050 m. dviem darbingo amžiaus gyventojams teks vienas senjoras. Vadinasi, Sodros sistema patirs rimtų problemų, kadangi įmokų mokėtojų vis mažės, o išmokų gavėjų – daugės. Todėl būtina stiprinti II pensijų pakopą, kadangi čia  pensijos priklauso ne nuo dirbančiųjų ir pensininkų santykio šalyje, o nuo paties darbuotojo įmokų ir investicinės grąžos. 

Konstitucinis Teismas kaupimą senatvei įvardijo konstituciškai svarbiu tikslu – dėl to pensijų kaupimas turėtų būti ilgalaikis ir baigtis sulaukus pensijos. Dėl to, anot Konstitucinio Teismo, iš pensijų kaupimo pasitraukti turėtų būti galima tik išimtiniais atvejais, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Visgi pagal siūlomus pakeitimus nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. nutraukti kaupimą senatvei būtų galima visiškai neatsižvelgiant į individualias aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas konstituciškai svarbus tikslas kaupti lėšas senatvei.

Šiuo sprendimu bus  trumpam padidintas Sodros biudžetas, mat susikaupusi valstybės skatinamoji įmoka būtų pervesta ne gyventojams, o Sodrai, priskaičiuojant gyventojams papildomus pensijų taškus. Tai leistų trumpuoju laikotarpiu pensininkams mokėti šiek tiek didesnes pensijas, tačiau dar labiau padidintų Sodros įsipareigojimus ateityje.

Automatinio įtraukimo sistemą siūloma keisti į kvietimo kaupti sistemą. Tačiau svarbu, kad kvietimas kaupti eitų kartu su informacija, kokią naudą šis sprendimas suteiktų žmogui senatvėje. Be to, siūloma leisti vieną kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų, sumokant gyventojų pajamų mokestį. Priimant tokį sprendimą būtina aiškiai informuoti žmones apie žalą, kurią toks žingsnis padarytų būsimoms pensijų santaupoms.

Galiausiai, norint sudaryti sąlygas žmonėms senatvei sukaupti adekvačias sumas – derėtų sudaryti palankias mokestines sąlygas mokėti įmokas. Visgi, nors anksčiau Ministerija žadėjo palankesnį mokesčių režimą, įstatymų projektuose šis pažadas neatsispindi. Paliekama valstybės subsidija ir šis žingsnis bent iš dalies motyvuos gyventojus nenutraukti kaupimo. Kaip ir anksčiau, siūloma taikyti dabar galiojančią mažos apimties gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atskaitą įmokų daliai, viršijančiai 3 proc. darbo užmokesčio, taikant 1 500 eurų per metus ribą. Ši nominali riba dėl infliacijos seniai nuvertėjo – dėl to turėtų būti arba panaikinta, arba ženkliai indeksuota. 

Originaliai publikuota ELTA.