Vyriausybės planuojama mokesčių reforma palies ne tik pačius turtingiausius, kaip sako politikai. Vidurinei klasei, laikomai sėkmingos visuomenės pamatui, ji suduos stiprų smūgį. Planas vienu metu įvesti progresinius tarifus, naujus draudimo sutarčių ir nekilnojamojo turto mokesčius bei akcizus taps šaltu dušu aukštą kvalifikaciją turintiems ir daugiau vertės sukuriantiems specialistams.

Kas ta vidurinė klasė? 

Kembridžo žodynas vidurinę klasę apibrėžia kaip „socialinę grupę, kurią sudaro gerai išsilavinę žmonės, pavyzdžiui, gydytojai, teisininkai ir mokytojai, kurie turi gerai apmokamus darbus ir nėra neturtingi, bet taip pat nėra labai turtingi“. Šie žmonės taip pat paprastai siejami su gyvenamojo būsto nuosavybe bei gebėjimu susitaupyti tam tikrą „finansinę pagalvę“.

Istoriškai, stipri ir auganti vidurinė klasė yra laikoma sėkmingos valstybės garantu. Ir tai nepasikeitė iki mūsų dienų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teigimu, visuomenės, kuriose vidurinė klasė stipri, yra laimingesnės, jų nariai labiau pasitiki vieni kitais, tai atsispindi ir visuomenės saugume – nusikalstamumo rodikliai gerokai mažesni nei tose šalyse, kur vidurinė klasė silpnesnė. Ši socialinė grupė palaiko vartojimą ir savo sunešamomis įmokomis į biudžetą prisideda prie socialinės apsaugos, švietimo ir kitų viešųjų paslaugų finansavimo. Tai žmonės, kurie ne prašo pašalpų ar nemokamų pietų, o juos finansuoja.

Neveltui šią klasę šalies prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau yra pavadinęs Lietuvos ekonomikos stuburu, kurį reikia stiprinti. Visgi Vyriausybės parengtos mokesčių reformos našta smarkiausiai slėgs būtent šią grupę – ekonomikos stuburas gali kaip reikiant sulinkti.

Kokiais mokesčiais jau dabar apmokestinama vidurinė klasė? 

Viduriniam sluoksniui priskiriamus žmones valstybė jau dabar apmokestina „dosniai“– dirbantieji pagal individualią veiklą (pavyzdžiui, advokatai, korepetitoriai, architektai ir kt.) mokesčiams atiduoda apie trečdalį savo pajamų. Dirbantiems pagal darbo sutartį mokesčiai dar didesni – bendra gyventojų pajamų mokesčio, socialinio ir sveikatos draudimo įmokų našta siekia apie 40 proc. Po mokesčių likusį atlyginimą šie žmonės išleidžia prekėms ir paslaugoms, kurios toliau apmokestinamos 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifu. Papildomus mokesčius reikia mokėti ir nusipirkus bei įregistravus automobilį, pilant kurą bei perkant kitas akcizais apmokestintas prekes. Tiesa, sumokėti mokesčiai šiems gyventojams grįžta švietimo, sveikatos paslaugų ir krašto apsaugos pavidalu, bet už visą tai jau dabar vidurinė klasė moka su kaupu.

Siekdama palengvinti sąlygas taupyti, investuoti ir sukaupti „finansinę pagalvę“, praėjusioje kadencijoje valdžia įvedė „investicinės sąskaitą“. Taikant šį modelį, apmokestinama tik ta investicinė grąža, kuri „išimama“ vartojimui ir toliau neinvestuojama. Tačiau apmaudu, jog įvedant šį instrumentą kartu ženkliai pablogintos mokestinės sąlygos naudotis kitais finansiniais instrumentais – gyvybės draudimu ir III pensijų pakopa. Šie finansiniai instrumentai skirti būtent vidurinės klasės atstovams, kurie nori taupyti ir investuoti, bet mažiau domisi įvairiais finansų produktais, akcijų rinkų svyravimais ir pan. Dėl to neaišku, ar įgyvendinti pokyčiai ekonomikos stuburą sustiprins, ar susilpnins.

Mokesčių reforma – našta dar labiau augs? 

Finansų ministerijos planuojamais pakeitimais mokesčius vidurinei klasei norima dar ženkliai didinti. Siūloma įvesti progresinį 25 proc. pajamų mokesčio tarifą uždirbantiems virš 6 900 eurų „ant popieriaus“. Šis mokestis palies aukštos kvalifikacijos specialistus – gydytojus, teisininkus, patirtį sukaupusius inžinierius, programuotojus ir kitus savo srities specialistus – vidurinės klasės pagrindą. Jų ribinis pajamų mokesčio tarifas, viršijus minėtą sumą, pasieks net 44,5 proc.

Progresinių mokesčių įvedimą valdžia teisina tikslu didinti mokesčių sistemos teisingumą ir solidarumą. Tačiau progresiniai mokesčiai nedaro mokesčių sistemos teisingesne. Priešingai –  jie iškreipia ekonomines paskatas, nes sukuria sistemą, kai produktyvesni, didesnę vertę kuriantys žmonės valstybei tampa skolingi didesnę dalį savo sukurtos vertės ir uždirbtų pajamų. Tad progresinis apmokestinimas ne didina teisingumą, o baudžia už didesnes pastangas, išsilavinimą, kompetencijas, už prisiimtą atsakomybę ir sukurtą aukštesnę vertę. 

Teisingą mokesčių sistemą apibūdina Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas: „Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs“. Vadinasi, visi gyventojai turi būti apmokestinami lygiai – vienodu tarifu – nepaisant jų pajamų dydžio.

Poveikį viduriniam sluoksniui padarys ir siūlomi nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai – įsigijusiems didesnį ar geresnėje vietoje esantį būstą teks  mokėti ir šį mokestį. Mokestinį spaudimą didins ir planuojamas draudimo paslaugų apmokestinimas, kuris šias paslaugas išbrangins dar 10 proc., taip pat suplanuoti įvairių akcizų didinimai. 

Kaip reforma paveiks konkurencingumą?

Diskutuojant apie mokesčių pertvarką ir jos poveikį skirtingoms visuomenės grupėms, svarbu atsižvelgti į regiono kontekstą ir kaimyninių šalių patirtį. Estija, pastaraisiais metais ženkliai didinusi mokestinę naštą, vis dar ekonomiškai stagnuoja. Europos Komisijos vertinimu, didinami mokesčių tarifai mažina estų perkamąją galią ir didina infliaciją. Estijos centrinio banko skaičiavimais, mokesčių didinimas per artėjančius du metus kilstels infliaciją trečdaliu – tai rimtas smūgis ne tik vidurinei klasei, bet ir nepasiturintiems gyventojams. 

Tuo tarpu Vokietija žengia kitu keliu ir siekdama paskatinti ekonomiką nuo 2028 m. planuoja sumažinti pelno mokesčio tarifą 5 proc. punktais, po vieną procentą kasmet. Tarifų mažinimo keliu žengia ir Suomija, kuri planuoja mažinti ne tik pelno mokestį, bet ir pajamų mokesčius, taip siekdama pritraukti į šalį aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikuotų specialistų. Šiame kontekste Lietuvoje svarstomi mokesčių pakeitimai yra itin rizikingi, nes aukštos kvalifikacijos specialistų relokacijos grėsmė tik didėja –  taip vidurinė klasė gali pradėti trauktis.

Užuot didinusi mokesčius vidurinei klasei, valdžia turėtų gerinti sąlygas ekonomikos pamatą sudarantiems žmonėms. Stiprėjanti vidurinė klasė atsidėkos didesniu gerovės kūrimu ir toliau augančiomis biudžeto pajamomis.